„Be abejo, mano nuomone, būtų nedovanotina daryti sprendimus, nepadarius tikrai rimtos teisinės ir finansinės analizės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Kubilius.
Anot jo, reikia įvertinti, ar šilumos ūkio nuomos sutartį, neskelbiant konkurso, su Prancūzijos koncernu „Dalkia“ galima pratęsti dar 20 metų.
„Tai yra savivaldybės savarankiškas apsisprendimas ir būtų gerai, kad tą apsisprendimą darant būtų įvertintos visos aplinkybės, tarp jų ir visuomenės požiūrio aplinkybės. Kartu, be abejo, esminiai teisiniai dalykai, ar tikrai be konkurso galima pratęsti taip sutartį“, – teigė A.Kubilius.
Kita vertus, anot jo, sprendimas šilumos ūkyje daugiau naudoti alternatyvių energijos resursų yra teisingas.
„Pats sprendimas šilumos ūkyje daugiau naudoti alternatyvių energetinių resursų, mažinti priklausomybę nuo dujų, mano įsitikimu, strategiškai tikrai teisingas. Mes tai skatinsime ir sieksime, kad tai būtų taikoma kiek galima plačiau Lietuvoje, bet, be abejo, kiekvienas sprendimas įgyvendinant tokią strategiją turi būti aiškus, skaidrus, teisėtas ir nekeliantis kokių nors didelių abejonių“, – sakė A.Kubilius.
Gegužės 12 dieną Vilniaus savivaldybės taryba iš esmės pritarė, kad klausimas dėl šilumos ūkio nuomos koncernui „Dalkia“ toliau būtų svarstomas. Miesto valdžioje esanti opozicija tvirtina, kad sutartis būtų naudinga koncernui „Icor“ (buvusi „Rubicon Group“).
„Dalkia“ jos valdomoje bendrovėje „Vilniaus energija“, kuri nuomojasi Vilniaus šilumos tinklus, ketina įrengti biokuro katilus. Tačiau „Dalkia“ investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone 2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar dvidešimčiai metų.
Anot Finansų analitiko Vytauto Plunksnio, Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pratęsimas 20 metų yra bene didžiausias jam žinomas viešasis pirkimas Lietuvoje. Jo teigimu, „Vilniaus energijos“ pajamos per šį laikotarpį gali siekti 15 mlrd. litų ar daugiau priklausomai nuo naftos kainos.
„Piktintis galima vien dėl to, kad tokią sutartį planuojama pasirašyti be konkurso, prisidengiant reikalingomis šimtamilijoninėmis investicijomis į biokuro naudojimo didinimą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad investuotojų, ką nors darančių nesiekiant uždirbti, nebūna, todėl šios investicijos vienaip ar kitaip bus atperkamos iš Vilniaus gyventojų lėšų“, – „Verslo žinioms“ sakė V.Plunksnis.
Šilumos tinklų nuomos sutarties su „Dalkia“ pratęsimo oponentai pritaria, kad biokuro naudojimas mažintų nepriklausomybę nuo dujų, tačiau nuogąstauja, jog vis stipriau Vilniuje įsitvirtins „Icor“ grupės įmonės.
Biokuro gamybos ir ekologijos verslo bendrovė „Bionovus“, kuri šalyje tiekia 40 proc. biokuro šildymui, buvo sukurta sujungus tris Lietuvos biokuro gamybos ir atliekų perdirbimo įmones: „Aviridį“, „Medviją“ ir „Skiedrynę“.
Pasak dienraščio, „Icor“ atstovai griežtai neigia bet kokias šių įmonių sąsajas su „Vilniaus energija“ ar „Dalkia“ ir tikina, kad sąsaja yra viena – „Rubicon“ prancūzų „Dalkia“ atvedė į Lietuvą ir iki šiol abi įmonės yra partnerės.
Tačiau didžiąją dalį šilumos tinklų remonto darbų užsakymų gauna šiai įmonių grupei priklausančios bendrovės „City Servise“ ir „Axis Industries“. Neabejojama, kad diegiant naujus biokurui naudoti reikalingus įrenginius „Icor“ grupės įmonės nesiskųstų užsakymų gausa.
