„Lietuvos kariuomenei skiriamas didelis dėmesys ir lėšos bus nukreiptos prioritetinėms kryptims, tokioms kaip sausumos pajėgų modernizavimas, oro erdvės ir gynybos stiprinimas, paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje pajėgumų atstatymas ir bendras kariuomenės rezervo rengimas“, – sakė premjeras.
Pasak A.Butkevičiaus, svarstant krašto apsaugos finansavimą, svarbu atsižvelgti ir į kitus valstybės įsipareigojimus. Tačiau visus juos planuojama įgyvendinti iš ekonomikos augumo ir skolintis, pasak Vyriausybės vadovo, neketinama.
Apie tai, kad išlaidos krašto gynybai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto pasieks po dvylikos metų – 2026-taisiais, trečiadienį kalbėjo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Seimo opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius pareiškė kategoriškai nesutinkantis su neatsakingai lėtu Vyriausybės planu krašto gynybai skirti 2 proc. nuo šalies BVP tik po 12 metų, 2026-aisiais.
„Planuojamame partijų susitarime dėl krašto apsaugos mes siūlome per 6 metus, iki 2020-ųjų, pasiekti, kad krašto apsaugai būtų skiriama 2 proc. nuo BVP, kaip yra numatę kaimynai latviai. Estija gynybai jau dabar skiria 2 proc. nuo šalies BVP. Tai, ką siūlo J. Olekas, – mūsų ne tik kad netenkina, bet ir nereikalauja jokio atskiro partijų susitarimo, – sako A. Kubilius. – Šiuo atveju visiškai pritariame ministrui pirmininkui A.Butkevičiui, kad iškilus realiai grėsmei mūsų valstybės saugumui, procentai nebeturi būti skaičiuojami. Reali grėsmė mūsų valstybei jau yra iškilusi ir dabar pats laikas neatidėliojant skirti žymiai didesnį finansavimą krašto gynybai.“
