„Kalbėdami apie Krymo aneksiją turime išlikti tvirti ir laikytis bendros pozicijos. Ir ta pozicija neabejotinai turi būti vertybinė, nes ne kas kitas, o būtent vertybės, tokios kaip demokratija ir teisės principų viršenybė daro Europos Sąjungą tuo, kuo ji yra“, – pirmadienį Seime per ES parlamentų pirmininkų konferenciją sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, nė vienas negali likti abejingas nerimą keliančiai situacijai, kuri šiandien plėtojasi visai prie pat ES sienų.
„Lietuva, būdama Rusijos Federacijos kaimyne, pati pirmoji pajunta ekonominę šių neramumų kainą. Suprantame argumentus, jog ES ekonomikai stojantis ant kojų suprastėję santykiai su svarbiais prekybos partneriais yra žalingi, tačiau mes taipogi žinome, jog abejingumo žala gali būti dar didesnė“, – tvirtino premjeras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, kaip ES šalyse senbuvėse, mažėja euroentuziastų. 2004 metais beveik du trečdaliai Lietuvos piliečių teigė, kad Europos Sąjungos įvaizdis yra teigiamas. Šiuo metu taip mano tik 4 iš 10 apklaustųjų.
„Galbūt Lietuvos piliečiai atsikrato nepagrįstų lūkesčių, kad narystė ES išspręs visas šalies vidaus problemas, užtikrins ekonominę gerovę ir socialinę apsaugą. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojai panašėja į vidutinį europietį (ypač ES senbuvį), kuris į Europos Sąjungą žiūri skeptiškiau“, – kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.
Jis svarstė, kad prie didėjančio Europos Sąjungos piliečių nesaugumo prisidėjo ekonominė krizė. Kita jautri šiandieninė ES problema – demokratijos deficitas. Mat naujausi „Eurobarometro“ rezultatai rodo, kad apie 66 proc. ES piliečių netiki, jog jų balsas Europos Sąjungoje yra svarbus.
„Manoma, kad ES institucijos yra nutolusios nuo piliečių ir mažai jiems atskaitingos, o šių institucijų veikimo principai – sudėtingi ir sunkiai suprantami“, – sakė A.Butkevičius.
Anot jo, dėl šių priežasčių reikia prisiminti ne tik Europos Parlamento vaidmenį ES, bet ir nacionalinių parlamentų, kaip atstovaujamosios demokratijos nacionaliniu lygiu, vaidmenį.
„Nepaisant to, kad dėl galių delegavimo tarptautinei organizacijai Europos Sąjunga kartkartėmis pavadinama „Jungtinėmis Europos Valstijomis“, būtina nepamiršti, kad sprendimus svarbiausiais klausimais priimti būtent nacionaliniai valstybių narių parlamentai“, – tvirtino premjeras.
Pirmadienį Seime vyksta paskutinis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginys – ES parlamentų pirmininkų konferencija. Į ją pakviesti ir Rytų partnerystės programai priklausančių valstybių parlamentų vadovai.
