„Sveikinu Seimo narių sprendimą pritarti siūlymui padidinti ligos pašalpų dydį dvigubai. Iki šiol dėl konservatorių ir liberalų sprendimų iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos buvo mokama 40 proc. uždarbio dydžio. Ligos pašalpos mokamos remiantis draudimo principas, kai žmogus moka mokesčius tikėdamasis, jog susirgus gaus išmoką, o ją panaudos vaistams ir pragyvenimui. Manau, buvo būtina atstatyti išmokos dydį“, – sako premjeras.
Vyriausybės vadovas populizmu vadina kai kurių konservatorių pasisakymus Seime, neva pinigus, kurie bus mokami kaip didesnės ligos pašalpos, geriau būtų panaudoti pensijų didinimui.
„Tokiais pasiūlymais mėtosi konservatoriai, kurie patys savo vadovavimo laikotarpiu nurėžė ir ligos pašalpas, ir dalį pensijų. Šiandien mūsų Vyriausybei tenka grąžinti paveldėtas skolas ir įgyvendinti valstybės įsipareigojimus žmonėms. Todėl džiaugiuosi, kad dirbantieji, kurių uždirbtos lėšos pildo biudžetą ir iš jų mokamos pensijos, ligos atveju jausis finansiškai stabiliau “, – teigė premjeras.
Seimas iki 80 proc. padidino „Sodros“ mokamas ligos pašalpas
Atsisakome galimybės padidinti pensininkams pensijas 50 litų per mėnesį
Seimas nutarė dukart padidinti ligos išmokas – nuo kitų metų į ikikrizinį lygį bus atstatytos ligos pašalpos už 3-7-tą nedarbingumo dienas, kai jas moka „Sodra“.
Už atitinkamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 85, o susilaikė 4 Seimo nariai.
Seimas pašalpą padidino iki 80 proc. kompensuojamojo darbo uždarbio. Tam iš „Sodros“ biudžeto kitais metais papildomai reikėtų apie 115,4 mln. litų.
Nauja tvarka įsigalios tik susirgusiems nuo 2015 metų sausio 1-osios, o susirgusiems per paskutines 5 gruodžio dienas, pašalpos būtų mokamos pagal dabartinę tvarką.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad užuot kėlus pensijas, didinamos ligos išmokos.
„Atsisakome galimybės padidinti pensininkams pensijas 50 litų per mėnesį “, – teigė jis.
R.A.Dagys prognozavo, kad padidėjusios ligos pašalpos nesumažins nedarbingumo pažymėjimų skaičiaus.
Seimas pašalpą padidino iki 80 proc. kompensuojamojo darbo uždarbio. Tam iš „Sodros“ biudžeto kitais metais papildomai reikėtų apie 115,4 mln. litų.
2013 metais buvo 582 tūkst. ligos išmokų atvejų, 2011-2012 metais – po 468 tūkst., o 2010 metais – 400 tūkst.
„Derėjo jautriau pasvarstyti, kur pirmiausiai panaudoti kitais metais planuojamas papildomas „Sodros“ įplaukas“, – teigė Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma.
Jis taip pat pasigedo saugiklių, kad padidinus ligos pašalpas, nesukčiautų nei darbuotojai, nei darbdaviai.
„Neramina, kad Vyriausybė (...) nėra paskelbusi, kad surado kokias nors priemones, kurios leistų rimčiau kovoti su sukčiavimais, nes dabar darbdavio ir darbuotojo bendras interesas beveik atsiranda, kad susitarti ir vietoje to, kad darbdavys mokėtų algą, permesti mokėjimą „Sodrai“. Tokių reiškinių tikrai buvo ypač pagausėję prieškriziniu laikotarpiu, bet jie vėl gali išryškėti ir aš nematau, kad Vyriausybė būtų tam pasirengusi“, – teigė J.Razma.
Nuo 2009 metų gegužės 1 dienos už 3-7 nedarbingumo dienas „Sodra“ moka 40 proc., o nuo aštuntos – 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpą. Pirmas dvi ligos dienas apmoka darbdavys – pašalpa sudaro 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
