Pirmadienį Vyriausybėje paklaustas apie savo poziciją, premjeras išsigynė „Veide“ cituojamų žodžių, kad „nereikia nieko keisti, galiojanti tvarka tinkama“.
„O kur jūs skaitėte, kad nieko nereikia keisti?“, – išgirdęs klausimą perklausė premjeras.
Žurnalistams nurodžius „Veido“ interviu, A.Butkevičius sakė, kad „nereikia viskuo tikėti, kas yra parašyta“.
„Aš taip nesakiau pirmiausia, ir čia yra tam tikrų žmonių, kurie rašo, problematika, ir Lietuvoje tas yra, aš pastebėjau, labai stiprus aspektas“, – kalbėjo premjeras, jau ne pirmą kartą apkaltinęs žiniasklaidą dėl esą netikslaus jo pozicijos perteikimo.
Pasak A.Butkevičiaus, darbo grupės parengtos rekomendacijos dėl nelietuviškų pavardžių rašybos bus pateiktos teisingumo ministrui, ir ministerija turės parengti teisės aktą.
Anot savaitraščio „Veidas“, paklaustas, ar siūlys grįžti prie nelietuviškų pavardžių rašybos klausimo, premjeras atsakė: „Šiuo metu dirba komisija, kuri pateiks siūlymus. Praėjusią kadenciją projektas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos buvo pateiktas, bet atmestas. Kaip aš manau? Manau, nereikia nieko keisti, galiojanti tvarka tinkama“.
Šiuo metu pavardės dokumentuose negali būti įrašytos nelietuviškais rašmenimis, tačiau šią tvarką siūloma keisti, atsižvelgiant į vietos lenkų prašymus ir argumentuojant, kad dabartinė tvarka kelia keblumų santuoką su užsieniečiais sudariusiems Lietuvos piliečiams.
A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Praėjusios kadencijos metu balsuojant dėl nelietuviškų pavardžių rašybos A.Butkevičius susilaikė ir neparėmė įstatymo projekto, kurį pateikė tuometinis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.
Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.
Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos, darbo grupė teigia, kad „asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę“.
Būtinybė įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis grindžiama ne vien tautinių mažumų pozicija, bet ir tuo, kad „dėl spartėjančių emigracijos ir eurointegracijos procesų“ vis daugiau Lietuvos piliečių įgyja asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
