Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) specialistų teigimu, Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms spalį gavus sąskaitas už gamtines dujas, paaiškėjo, kad spalį dujų kaina pakilo 12 proc., lyginant su rugsėjo mėnesio kaina. Šilumos tiekėjai už gamtines dujas su transportavimo mokesčiu rugsėjį mokėjo 1,511 tūkst. Lt/tūkst. kv.m, o spalį– jau 1,69 tūskt. Lt/tūkst. kv.m.
„Atotrūkis tarp importuojamų gamtinių dujų ir vietinio biokuro kainų išaugo daugiau nei 3 kartus. Brangstant gamtinėms dujoms, šis kainų skirtumas nuolat didėja“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Neturėdama svertų sustabdyti gamtinių dujų kainų augimo, anot jo, Lietuva turi kuo skubiau mažinti šio kuro vartojimą.
„Raginame valstybę skubiai plėsti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką, didinti biokuru kūrenamų kogeneracinių jėgainių skaičių, pradėti naudoti komunalines atliekas ir kitą vietinį kurą šilumos ir elektros energijos gamybai“, – sakė V.Stasiūnas.
Jei atliekų perdirbimo gamykla būtų pastatyta, vilniečiai kur kas mažiau mokėtų už šilumą, be to, į Kazokiškes keliautų mažiau atliekų. Sakė R.Slapšys.
Pasak jo, šiuo metu didžiuliai Lietuvos atsinaujinančio vietinio kuro – biokuro, komunalinių atliekų – resursai be jokios naudos pūna miškuose ir sąvartynuose. Energetikos specialistų skaičiavimais, aktyvi Lietuvos biokuro rinkos plėtra ir komunalinių atliekų deginimas leistų sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumos gamyboje nuo 77 proc. dabar iki 28 proc.
LŠTA duomenimis, per 2006, 2007 metus ir 2008-ųjų I pusmetį šalies šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. Lt nuostolių. Jau dabar nemaža dalis centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų delsia atsiskaityti už paslaugas ir augina šilumos tiekimo įmonių nuostolius.
Trūksta lėšų ir iniciatyvos
Ūkio ministerija sutinka, kad biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šalyje vystymas yra būtinas.
„Įvairiais būdais stengiamės šiuos projektus skatinti ir remti. Bet tai ne vien valstybės reikalas. Reikia aktyvesnių ir verslo pastangų, o jų stinga“, – sakė ūkio ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys.
Pasak jo, į naudojamo kuro pakeitimą, biokuro katilinių, generatorių statymą reikia milijoninių investicijų, tačiau įmonėms sunku persiorientuoti ir jos dažnai neturi tam lėšų.
„Pagalbos galima kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus, tačiau jie gali padengti trečdalį reikiamos sumos. Kai dujos buvo pigios, niekam neapsimokėjo investuoti į alternatyvius energijos šaltinius. Dabar dujos nuolat brangsta, todėl tikėtina, kad verslas pamažu persiorientuos“, – sakė R.Slapšys.
Pasiklysta koridoriuose
Pasak R.Slapšio, inicijuoti projektai neretai pasiklysta valdininkų koridoriuose.
„Vilniuje norėta statyti atliekų deginimo gamyklą Lazdynuose. Nors visi poveikio aplinkai vertinimai buvo teigiami, gyventojams buvo pademonstruota, kad gamykla neterš oro, o užsienyje tokios gamyklos puikiai veikia, projektas nepajudinamai įstrigo ir iki šiol neaišku, kodėl. Jei ta gamykla būtų pastatyta, vilniečiams tektų kur kas mažiau mokėti už šilumą. Be to, į Kazokiškes keliautų mažiau atliekų“, – aiškino R.Slapšys.
Apie šį projektą nieko tikslaus negalėjo pasakyti nei savivaldybė, nei projektą inicijavusi įmonė. „Nieko mes nežinom. Sustojęs tas projektas“, – „15min“ sakė Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Lidija Kovienė.
Anot jos, projektą vykdanti įmonė „Regioninė komunalinių atliekų gamykla“ visus leidimus yra gavusi.
„Niekas nepasikeitė – situacija tokia pati, kaip ir prieš pusmetį. Leidimų statybai vis dar neturime, viskas tebederinama. Nieko konkretaus pasakyti kol kas negaliu“, – sakė „Regioninės komunalinių atliekų gamyklos“ projektų vadovas Raimondas Budreikis.
