Šalių bendradarbiavimo bei kitus klausimus Rusijos ambasadorius trečiadienį aptarė susitikęs su Seimo pirmininku „darbiečiu“ Vydu Gedvilu.
„Mes suinteresuoti Rusijos ir Lietuvos santykių vystymu, mes to neslepiam, bet sakom, kad esame suinteresuoti vystyti santykius su Lietuvas lygiai tiek, kiek Lietuva yra suinteresuota vystyti santykius su Rusija, čia turi būti abipusis interesas“, – po susitikimo žurnalistams sakė ambasadorius.
Taip pat V.Čchikvadzė pažymėjo, kad abi šalys savo santykius turi vystyti žvelgdamos į ateitį. „Mes turim prisiminti apie mūsų tėvus ir protėvius, bet galvoti apie vaikus ir anūkus. Mūsų pozicija tokia, kad vystant Lietuvos ir Rusijos santykius reikia galvoti apie rytdieną, apie ateitį, neužmiršant ir vakar dienos“, – sakė ambasadorius.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę Sankt Peterburge vyksiančiame Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime planuoja susitikti ir su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu.
Papildyta 13.56 val. Rusija norėtų bevizio režimo tarp Karaliaučiaus srities ir platesnio Lietuvos ruožo
„Mes siūlome atverti visą Kaliningrado teritoriją ir analogišką Lietuvos teritoriją, kad žmonės galėtų važiuoti ne į plikus laukus, bet galėtų aplankyti miestus, turizmo centrus, užsiimti “šopingu„ Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo ambasadorius.
V.Čchikvadzė sako, jog Rusija norėtų bevizio režimo tarp visos Karaliaučiaus srities ir analogiškos Lietuvos teritorijos dalies.
Lietuvos pozicija, kad be vizų būtų galima įvažiuoti į 30-50 kilometrų pasienio ruožą, kaip numato Europos Sąjungos (ES) taisyklės, netenkina Karaliaučiaus srities gyventojų, trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu sakė V.Čchikvadzė.
„Mes kalbėjome apie judėjimą pasienyje, nes Kaliningrado gyventojai nori važiuoti į Lietuvą, bet apribojimai, kurie egzistuotų Europos Sąjungos rėmuose, 30-50 kilometrų zona, ji kaliningradiečiams mažai patraukli. Mes siūlome atverti visą Kaliningrado teritoriją ir analogišką Lietuvos teritoriją, kad žmonės galėtų važiuoti ne į plikus laukus, bet galėtų aplankyti miestus, turizmo centrus, užsiimti “šopingu„ Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis sakė, jog Rusiją tenkintų analogiška bevizio režimo tvarka kaip su Lenkija. Pernai Maskva ir Varšuva pasirašė susitarimą dėl bevizio režimo tarp Karaliaučiaus srities ir kiek didesnės dalies Lenkijos teritorijos.
Lietuva visos Karaliaučiaus srities įtraukimo perspektyvai neprieštarauja, bet laikosi pozicijos, kad be vizų į Lietuvą būtų galima įvažiuoti tik 30-50 kilometrų pasienio ruože. Vilniuje svarstoma, kad supaprastintus sienos kirtimą su Rusija gali išaugti kontrabandos mastai, o žmonių judėjimas būtų nepakankamai kontroliuojamas.
Papildyta 15.02 val. Kaltinimai „Gazprom“ atžvilgiu „užnuodija abipusio bendradarbiavimo atmosferą“, sako ambasadorius
V.Čchikvadzė sako, jog Lietuvos pusės kaltinimai Rusijos dujų milžinės ir vienintelės Lietuvos dujų tiekėjos „Gazprom“ atžvilgiu „užnuodija abipusio bendradarbiavimo atmosferą“.
Ambasadorius po susitikimo su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu trečiadienį pastebėjo, jog Europos Sąjungos (ES) energetikos trečiojo paketo įgyvendinimą atidėjusios Latvija ir Estija dujas iš „Gazprom“ perka pigiau.
„Kai “Gazprom„, kuris turėjo daugiamilijonines, milijardines galbūt investicijas, dujotiekiui ir taip toliau, yra priverstas prarasti savo turtą ir šias investicijas, pas mus tai suprantama kaip ekspropriacija ES trečiojo energetikos paketo reikalavimu. Pavyzdžiui, su Latvija ir Estija “Gazprom„ susitarė, jie atideda trečiojo energetikos paketo įvedimą, ir išsirinko ne patį “žiauriausią„ variantą, o, kaip čia pasakyti, “minkštąjį„ mus tenkinantį, jie žengė žingsnį, ir mes žengėm žingsnį, ir dujų kaina ten 20 proc. mažesnė“, – po susitikimo žurnalistams sakė V.Čchikvadzė.
„Ką aš sakau – reikia kalbėti ir bandyti susitarti, nenoras kalbėtis ir nenoras susitarti, arba kaltinimai, kurie išsakomi Rusijos kompanijų atžvilgiu, kaltinimai, kurie neturi rimto pagrindo, užnuodija abipusio bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo atmosferą“, – kalbėjo ambasadorius. Jo žodžiais, Rusija suinteresuota, kad „Gazprom“ dirbtų Lietuvoje komfortiškomis sąlygomis, kad kompanijos investicijos Lietuvoje nedingtų.
Vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sukėlė ginčus tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti „Lietuvos dujų“ veiklas. Vienintelis Lietuvos dujų tiekėjas „Gazprom“ valdo 37,1 proc. šios įmonės akcijų. Įgyvendinus reformą, magistraliniai dujotiekiai atitektų nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.
