Tokią nuomonę Vyriausybės vadovas išsakė penktadienį kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vykusioje diskusijoje „Lietuvos valstybės tarnyba artėjant LR Seimo rinkimams: tarp profesionalumo ir politizacijos“.
„Politikai turi būti lyderystės, tam tikro dinamiškumo nešėjai, valstybės tarnyba turi sugebėti atliepti tos lyderystės ir dinamiškumo iššūkius ir kartu garantuoti stabilumą. Per ką tai ateina?
Visų pirma tai ateina per gebėjimą valstybę valdyti strategiškai. Lyderystė turi tapti strateginių darbų formulavimu ir jų įgyvendinimu. Per abi kadencijas, nors ir daug padarėme, bet vis dar matau pakankamai daug deficito (trūkumo) judant link valstybės valdymo strategiškumo“, – kalbėjo premjeras.
„Valstybės valdyme aš matau sveikos politizacijos trūkumą“, – sakė A.Kubilius. Pasak jo, politikai turi gebėti formuoti ne tik pačius bendruosius tikslus, bet ir būdus jiems pasiekti.
TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas pakomentavo, kad premjeras, kalbėdamas apie sveiką politizaciją, omenyje tikriausiai turėjo valingą politinį veikimą, siekiant rezultatų, o ne siaurų asmeninių ar partinių politinių tikslų siekį. Tačiau būtent pastaroji reikšmė kalbant apie politizaciją diskusijoje buvo minima dažniausiai.
TSPMI dėstantis Vitalis Nakrošis diskusijoje sakė, jog Rytų ir Vidurio Europos šalių kontekste šiuo metu Lietuvos valstybės tarnybos politizacija nėra aukšta.
Vis dėlto jis paminėjo kai kuriuos epizodus, kuriuose galima įžvelgti politizaciją ir patronažą. Be to, politologo teigimu, padėtis šiuo atžvilgiu bendrai gali keistis į blogąją pusę po Seimo rinkimų.
„Turime tam tikrų politizacijos ir patronažo apraiškų. Neturime laiko kalbėti apie konkrečius atvejus, bet Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo teikimas buvo įdomus atvejis.
Taip egzistuoja rizika, kad politizacija gali išaugti po Seimo rinkimų. Jeigu iš esmės keistųsi valdančioji dauguma, patronažas ir politizacija galėtų didėti“, – kalbėjo V.Nakrošis.
