Taip pat buvo kalbama apie šią savaitę vykusį B. Obamos vizitą į Taliną ir NATO viršūnių susitikimą. Opozicijos lyderis teigia, kad visi šiuo metu daromi žingsniai ir pareiškimai yra labai svarbūs tiek Lietuvai, užtikrinant jos saugumą, tiek ir Ukrainai, tačiau A. Kubilius vis dėlto kol kas pasigenda atsakymų, kaip bus sustabdyta Rusijos agresija Ukrainoje.
– Jūs Lenkijoje?
– Taip, esu Varšuvoje. Dalyvavau konferencijoje Krynicoje. Pirmą kartą teko dalyvauti jau tradiciniame ekonomikos forume. Tai lenkų organizuojamas Davoso analogas, kuriame apie – 3000 dalyvių. Dalyvavau įvairiose diskusijoje tiek energetikos klausimais, tiek apie Rusijos agresiją Ukrainoje. Taip pat teko dalyvauti svarbiausioje diskusijoje su žinomais Europos ir Lenkijos politikais, kurioje ir buvo daugiausiai kalbama apie situaciją Ukrainoje.
– Šioje konferencijoje energetikos koncernai pasirašė akcininkų sutartį. Tai dar vienas žingsnis pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos link. Panašu, kad lenkai statys elektrinę ir iki 2024 m. turėtų lenkų vartotojai jau gauti energiją. Nepavydu?
Kiek suprantu, esminė MMA pakėlimo priežastis ta, kad įvedus eurą gražiau atrodytų ir būtų lygi 300 eurų. Dėl tokio „gražumo“ galima kažką padaryti, bet kodėl tai daroma dabar, nuo spalio pirmosios, o ne nuo naujų metų?
– Lenkai nuosekliai eina šiuo keliu matydami ir suprasdami, kad jiems trūksta elektros energijos gamybos, konkurencingos elektros energijos gamybos. Jie planuoja statyti net ne vieną atominę elektrinę. Jų tokio racionalaus sprendimo ir ėjimo į priekį Lietuvai tenka tik pavydėti, nes importuojame elektros energijos žymiai daugiau ir turime energijos gamybos deficitą didesnį nei Lenkija ir niekaip negalime to racionalaus sprendimo įgyvendinti.
– Lenkai be politinių diskusijų tuos sprendimus priėmė, be referendumų. Ar panašios batalijos vyko kaip Lietuvoje?
– Kiek man žinoma, diskusijų buvo, bet jie diskutuoja racionaliai, turėdami labai aiškų matymą ir suvokimą, kokią ekonominę naudą gali duoti atominės elektrinės statyba, taip pat kaip ir dėl skalūninių dujų paieškos ir gavybos, sprendimą priėmė ir įgyvendina. Galima tik pavydėti tokio racionalumo.
– Tai gal dabar Lietuvai jau nebeverta svarstyti, jeigu lenkai stato? Mes nusitiesime jungtis į Lenkiją, gal ir mums nubyrės kažkas nuo lenkų atominės energetikos?
– Taip svarstyti vėlgi visiškai neracionalu, nes lenkai skaičiuoja savo poreikius ir neteko girdėti, kad jie gamins tiek elektros energijos, kad galėtų eksportuoti. Taip pat ir kiti kaimynai, su kuriais turėsime jungtį – tai švedai. Jie skambina pavojaus varpais, kad po dešimtmečio Švedijoje, jos pietinėje dalyje, su kuria būsime sujungti, tame regione trūks elektros energijos, o kai kas iš mūsų galvoja, kad bus galima pirkti labai daug elektros energijos.
– Tai dėlto mums atominės elektrinės klausimas lieka aktualus?
– Taip.
– Kiti klausimai apie užsienio politiką, kuri pastarosiomis dienomis matoma, tai ir susitikimas Taline su Amerikos prezidentu ir Velse dar nesibaigia NATO viršūnių susitikimas. Ar matote kažkokių sprendimų, kurie Jus stebintų ar džiugintų, nuviltų, kokių nors ryškesnių žingsnių?
– Žingsniai, kurie brėžia ilgalaikę ateitį, yra geri, teisingi, tiek ir prezidento B. Obamos vizito metu Taline pasakyti žodžiai, garantuojant Baltijos šalių saugumą ir Amerikos įsipareigojimą tą saugumą garantuoti – svarbūs, tiek vakarykščiai pareiškimai NATO vadovų susitikimo dėl Ukrainos, išreiškiant labai tvirtą paramą Ukrainai, griežtai smerkiant Rusijos veiksmus.
Taip pat ir Ukrainos Prezidento P. Porošenkos paskelbti pareiškimai, kuriuose jis džiaugiasi tuo, kad dvišaliuose susitikimuose yra gavęs nemažai garantijų iš įvairių NATO valstybių, kad bus suteikta reikalinga karinė pagalba. Visa tai pozityvu, taip pat kaip ir žinios, kad rūpinantis mūsų regiono saugumu bus steigiamos greito reagavimo pajėgos, kuriose dalyvaus ir Lietuva, taip pat Baltijos valstybėse bus kuriama tam reikalinga karinė infrastruktūra. Visa tai yra teisinga, tačiau nežinau kiek tai leis artimiausiu metu spręsti tai, kas vyksta Ukrainoje, kiek tai leis sustabdyti Rusijos karinę agresiją. Į tai kol kas neturiu atsakymo. O kaip parodė pastarųjų savaičių įvykiai, Rusijos karinė agresija gali būti labai staigi, staigiai plėstis ir gali sukelti didelių problemų Ukrainai, tuo pačiu ir visai Europai.
– Vietinės aktualijos. Premjeras paskelbė, kad nuo kito mėnesio 35 Lt didės minimali mėnesinė alga (MMA), kaip tai vertinti?
– Kiek suprantu, esminė MMA pakėlimo priežastis ta, kad įvedus eurą gražiau atrodytų ir būtų lygi 300 eurų. Dėl tokio „gražumo“ galima kažką padaryti, bet kodėl tai daroma dabar, nuo spalio pirmosios, o ne nuo naujų metų? Dabar darant tokį sprendimą atsiranda šiokių tokių biudžetinių problemų. Taigi ar jos yra tinkamai suskaičiuotos, man sunku pasakyti, bet toks padidinimas nėra kažkuo ypatingas.
Lenkai nuosekliai eina šiuo keliu matydami ir suprasdami, kad jiems trūksta elektros energijos gamybos, konkurencingos elektros energijos gamybos. Jie planuoja statyti net ne vieną atominę elektrinę.
– V. Andriukaitis greičiausiai bus komisaras atsakingas už sveikatos apsaugos sritį. Politologai aiškina, kad tai vienas iš nereikšmingiausių postų. Kaip jūs vertintumėte, kad esant dabartinei valdžiai mes gavome ne patį geriausią postą?
– Oficialios informacijos dar nėra, tačiau tokias žinias skelbia ir Briuselio spauda. Iš tiesų tvirtinama, kad V. Andriukaičiui teks šis komisaro postas. Europos Sąjungoje (ES) sveikatos apsaugos sritis daugiau reguliuojama ne ES, ne Briuselio, o nacionalinių valstybių ir todėl postas nėra laikomas tokiu įtakingu, kaip energetikos ar ekonomikos. Tenka apgailestauti.
Mūsų kaimynai latviai ir estai žada gauti žymiai įtakingesnius postus. Mano buvę kolegos V. Dombrovskis ir A. Ansipas gali tapti ir Europos Komisijos viceprezidentais, taip pat V. Dombrovskis gali gauti portfelį ir tapti atsakingu už energetiką ES, A. Ansipui tektų svarbus ekonomikos reikalų postas. Taigi galima pasidžiaugti dėl kaimynų.
– Ar manote, kad latviai ir estai labiau pasistengė ieškodami žmogaus, galinčio atstovauti juos ES?
– Jie siunčia tokius žmones, kurie turi didelę patirtį, turėjo dideles atsakomybes ir natūralu, kad jie gali pretenduoti į rimtesnius ir svarbesnius postus. Lietuva, pasirinkusi tokį variantą, kokį dabar realizuojame, į šį postą žiūrėjo nelabai atsakingai.
