Vyriausybės vadovo teigimu, Izraelis negali būti laikomas vien agresoriumi, ir reikia nepamiršti, kad žydų valstybė per daugiau nei 60 metų egzistavimo „ne vieną kartą turėjo kariauti prieš nedraugiškai nusiteikusių kaimynų pastangas sunaikinti jų valstybę“.
„Pasakyti, kad vieni yra maži ir nekaltai nukentėję, o kiti yra kažkokie agresoriai – turiu omeny Izraelį, būtų ne visiškai objektyvu ir ne visiškai teisinga“, – „Žinių radijui“ sakė premjeras, kuris dabar turi laikinojo ministro pirmininko statusą.
Pasak A.Kubiliaus, Lietuva remia pastangas surasti sprendimą, kad greta egzistuotų Izraelio ir Palestinos valstybės.
„Šituo keliu reikia ir toliau eiti – tam reikia nuoseklių derybų, ir tarp Izraelio, ir tarp Palestinos, ir remiant šitas derybas visoms didžiosioms pasaulio geopolitikos žaidėjoms, ir galima pasiekti rezultatą“, – sakė konservatorių lyderis.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai Niujorke turėtų būti pateiktas oficialus prašymas suteikti Palestinai aukštesnį neprisijungusios stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose. Tuo netiesiogiai būtų pripažintas Palestinos valstybingumas.
Rezoliuciją žadėjo palaikyti Prancūzija, Ispanija, Norvegija, Danija ir Šveicarija, tačiau šiai idėjai kategoriškai priešinasi JAV ir Izraelis.
Lietuva per balsavimą susilaikys, trečiadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai liudija apie Lietuvos pozicijos pokyčius. Pernai Lietuva liko aiškioje mažumoje, kai balsavo prieš Palestinos priėmimą į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), argumentuodama, kad tai apsunkins tarptautines pastangas ieškoti visiems priimtino sprendimo dėl palestiniečių valstybingumo siekio.
Be Lietuvos, prieš Palestinos narystę balsavo tik 13 šalių, už buvo 107 valstybės, o 52 susilaikė. Tuomet Europos Sąjungos (ES) šalių pozicijos išsiskyrė.
