„Negalime skelbti šešėlinės vyriausybės, kol premjeras atostogauja Gran Kanarijoje, bet šešėlinė vyriausybė dirba aktyviai ir esame pasirengę paskelbti konkretų sąrašą ministrų, kurie sutinka dirbti šešėlinėje vyriausybėje, bet ne šešėlyje“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Kubilius. Visgi žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad formuojant šią vyriausybę visų pirma kalbamasi su buvusiais ministrais, neatmetama, kad prie šešėlinės vyriausybės darbo prisidės ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Kiek anksčiau A. Kubilius yra sakęs, kad visą šešėlinės vyriausybės sudėtį paskelbs iškart po Vyriausybės šimtadienio, tačiau dabar esą reikia sulaukti premjero Algirdo Butkevičiaus, kol jis grįš iš atostogų.
„Šešėlinė vyriausybė svarsto visų pirma tai, ką svarsto Vyriausybė savo posėdžių darbotvarkėse. Jeigu Vyriausybė nieko nesvarsto arba svarsto tik nereikšmingus klausimus, tuo atveju mes svarstome tai, kas mums atrodo, kad yra svarbu„, – kiek anksčiau yra sakęs A. Kubilius.
LRT.lt kalbinti politologai, kaip antai Mindaugas Jurkynas ar Lauras Bielinis, yra teigę, kad šešėlinė vyriausybė gali būti įvardijama kaip viešųjų ryšių akcija, tačiau tai esą bus lengva pastebėti – po metų reikia žiūrėti, ar tokia vyriausybė bus jau pamirštas, vienadienis rezultatas, ar galima tikėtis iš jos rezultatų.
Situcija dėl euro paaiškės balandžio pabaigoje
Žurnalistų paklaustas, ar Lietuva turi bent formalią galimybę kartu su Latvija įsivesti eurą, A. Kubilius teigė, kad viskas paaiškės balandžio pabaigoje, kai pagal Europos Sąjungos taisykles bus įvertinta Latvijos ir Lietuvos ekonominė finansinė situacija po praėjusių metų, ir kai paaiškės, kiek Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus.
„Kaip rodo kai kurių ekspertų skaičiavimai, visoje Europoje gali taip susiklostyti situacija, kad skaičiuojant patį sudėtingiausią parametrą – infliacijos – Lietuva ir Latvija atitiks Mastrichto kriterijus. Toliau viskas priklausys nuo valdžios koalicijos apsisprendimo, kaip elgtis, jei Lietuva jau šiais metais juos atitiks“, – tvirtina konservatorių pirmininkas.
Latvija eurą tikisi įsivesti 2014-aisiais. Estija į euro zoną įstojo 2011-aisiais. Lenkija, kaip ir Lietuva, svarsto apie 2015-uosius, bet galutinio sprendimo dar nepriėmė. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.
