„Šiuo atveju mes darome tai, ką – mes esame įsitikinę – turime daryti ir po rinkimų – aš tikiuosi, kad rinkėjai elgsis ir balsuos racionaliai – toliau tai turi būti tęsiama“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.
Pasak kai kurių šaltinių, ieškinį prieš „Gazprom“ nutarta inicijuoti dar iki Seimo rinkimų, bijant, kad šios Vyriausybės surinkti dokumentai ir įrodymai vėliau nedingtų „stalčiuose“.
Pasak darbą baigiančios koalicinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės vadovo, ieškinys pateiktas laikantis nuoseklios pozicijos, ir į Stokholmo arbitražą nutarta kreiptis po tam tikros įvykių sekos – Europos Komisijos sprendimo pradėti tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos, Vokietijos koncerno „E.ON“ bei kitų Europos šalių bendrovių pasiektų susitarimų, kai „Gazprom“ atgaline data sumažino joms tiekiamų dujų kainas.
„Tokiu atveju reikėtų galvoti, kad ir Europos Komisijos sprendimas yra mūsų rinkimų kampanijos dalis, kas būtų visiškas absurdas“, – sakė premjeras.
Pasak kai kurių šaltinių, ieškinį prieš „Gazprom“ nutarta inicijuoti dar iki Seimo rinkimų, bijant, kad šios Vyriausybės surinkti dokumentai ir įrodymai vėliau nedingtų „stalčiuose“. Pasak jų, bylos duomenys yra surinkti „labai kruopščiai“, o Energetikos ministerijos pasamdytų užsienio teisininkų vertinimu, byla „yra perspektyvi“.
Premjeras A.Kubilius ketvirtadienį teigė, kad dėl inicijuoto naujo ieškinio nesitiki sulaukti politinio keršto iš Rusijos – be to, jo žodžiais, Lietuva grasinimų ir spaudimo nebijo.
„Aš tikiuosi, kad ir Rusijos vadovybė, ir “Gazprom„ kompanija supranta, kad sutartyse numatyta galimybė ginčytis arbitraže dėl dujų kainų yra normalios verslo praktikos dalis (...), o kokiais nors gąsdinimais ar spaudimais mūsų tikrai neišgąsdins ir nepaveiks“, – teigė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovas tvirtino, kad, jei „Gazprom“ sumokėtų Lietuvai reikalaujamus 5 mlrd. litų, šie pinigai turėtų pasiekti dujų vartotojus. Tačiau jis neįvardijo, kaip konkrečiai lėšos pasiektų vartotojus.
„Be abejo, tai (pinigai – BNS) turi pasiekti vartotojus. Tie pinigai, kuriuos permokėjo po nelabai sėkmingo “Lietuvos dujų” privatizavimo Lietuvos vartotojai, turi juos pasiekti“, – teigė A.Kubilius.
Lietuva trečiadienį inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Lietuva prašo jos vartotojams grąžinti iki 5 mlrd. litų permoką už rusiškas dujas, esą neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2005-2012 metais.
Energetikos ministerijos teigimu, nuo 2005 metų iki 2012 metų „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina labai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant 2002 metų „Lietuvos dujų“ akcijų paketo pardavimo „Gazprom'“ sutarties sąlygas.
Teigiama, kad dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista 5 kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose. Lietuva siekia, kad tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su biokuro kaina.
Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje – be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams. Komisijai Rusijos koncerną dėl galimo piktnaudžiavimo, nustatant dujų kainą, apskundė Lietuvos Vyriausybė.
Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.
Anot energetikos ministro, A.Sekmoko, „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai 2004-2012 metais išaugo 6 kartus – nuo 84 JAV dolerių iki 497 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų .
