„Dalkia“ atstovas atsikerta, kad Vyriausybė pati sudaro kliūtis atnaujinti šilumos ūkį, kūrenti daugiau biokuro ir atpiginti šilumą didžiuosiuose miestuose.
„Vilniaus vartotojai kenčia dėl to, kad jokios konkurencijos šilumos gamyboje nėra. Klaipėdoje jau tokia konkurencija atsiranda, Kaune – galbūt, tačiau Vilniaus mieste mes matome tai kaip vieną didžiausių problemų“, – antradienį interviu LRT radijui sakė Andrius Kubilius.
A.Kubilius pastebėjo, kad Molėtų savivaldybėje šilumos kilovatvalandė kainuoja 18 centų, tuo tarpu Vilniuje jos kaina siekia 29-30 centų.
„Tai rodo vieną dalyką – kad Molėtų savivaldybė susitvarkė su šilumos reikalais. Deja, tenka pasakyti, kad Vilniaus savivaldybė nesugebėjo per visą laiką pasiekti tokių pertvarkų šilumos ūkyje, kurios garantuotų vilniečiams panašias kainas“, – sakė A.Kubilius.
Anot premjero, taip pat svarbu pereiti nuo dujų prie biokuro vartojimo: „Daugelis mažesnių savivaldybių šiuos darbus yra labai efektyviai realizavę ir tokiu būdu sugeba pagaminti žymiai pigesnę šilumą“.
Trečias dalykas, anot Vyriausybės vadovo, – būtina daugiabučių renovacija: „Šilumą mes turime elementariai taupyti“.
Sostinėje šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ valdybos narys ir „Dalkia Lietuvos“ valdybos pirmininkas Andrius Janukonis taip pat kartoja, kad reikia pereiti prie biokuro, tačiau parama tokiems projektams didžiuosiuose miestuose, anot jo, yra labai menka.
„Šiluma iš dujų visada bus brangi, atpiginti ją pavyks tik perėjus prie du-tris kartus pigesnio vietinio biokuro“, – išplatintame komentare teigė A.Janukonis, kuris taip pat yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas.
„Parama leidžia neįtraukti investicijų grąžos į šilumos kainą ir šilumos tarifą mažinti iš karto – vos startavus naujai katilinei. Deja, šiandien Lietuvoje tokios pagalbos gali sulaukti tik nedidelių miestų gyventojai. Kodėl taip negali atsitikti dideliame mieste? Atsakymas – didiesiems nėra sukurta finansinės paramos galimybių“, – rašoma asociacijos pranešime.
Asociacija pastebėjo, kad nors Ūkio ministerijai ketina paskirstyti 75 mln. litų ES paramos biokuro projektams, tačiau parama negali būti didesnė nei 5 mln. litų – tiek paramos, anot asociacijos, užtektų įsigyti tik nedidelei biokuro katilinei, naudojamai mažame miestelyje.
Prognozuojant, kad ateinantis žiemos sezonas bus brangiausias šalies istorijoje, Vyriausybė ketina pertvarkyti šilumos ūkį ir atpiginti šilumą, tačiau nežada, kad permainos bus labai greitos.
Vyriausybė liepą apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams, be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo.
Energetikos ministerija, parengusi Šilumos ūkio įstatymo projektą, teigė, kad galutinis jo variantas paaiškės po diskusijų tiek su šilumos gamintojais ir vartotojais, tiek su valstybės institucijomis. Ministerija, reaguodama į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos reikalavimą supažindinti rinkos dalyvius su šilumos ūkio pertvarką reglamentuojančiu įstatymo projektu, pareiškė, kad dokumentas netrukus bus paskelbtas viešai.
Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis iki 2016 metų išnuomotas „Dalkia“ valdomai bendrovei „Vilniaus energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose kituose mažesniuose šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės, tačiau beveik visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose rankose.
