– Sveikas, Andriau, kaip kilo pati idėja surengti Gatvės muzikos dieną? Gražios Gatvės muzikos dienos ir šilto Jums pavasario :) Su didžiausiais linkėjimais, Inga.
– Idėja kilo natūraliai ir spontaniškai, gražios dienos irgi linkiu visiems šeštadienį, oras turi labai didelę reikšmę.
– Sveiki, Andriau, noriu paklausti jūsų, kaip GMD iniciatoriaus, ką manote apie dabartinę tinklalapio gatvesmuzika.lt būklę? Jis yra visiškai nenaujinamas, nepridedamos naujos lokacijos, viskas veikia prastai, o paskambinus projekto koordinatorei p. Daivai yra atsakoma, jog „ kažkas pamiršo prisijungimus, todėl tinklalapis bus atnaujinamas tik kitais (2012?) metais“? Galbūt tokiu atveju, kai biudžetininkai nenori dirbti savo darbo, reikėtų tokios gražios šventės koordinavimą atiduoti į žmonių, iš tikrųjų norinčių dirbti, rankas? Kaip pavyzdys gali būti Kauno GMD kompanija, turinti ir atskirą puslapį, ir įdedanti žymiai daugiau darbo. Ačiū labai. (Audrius)
– Norėčiau tikėti, kad šį klausimą perskaitys kai kurie Vilniaus savivaldybės darbuotojai, su kuriais vis sprendžiame šį klausimą ir negalime išspręsti. Tam reikia tik kelių parašų. Šiaip visi klausimai, susiję su GMD, sprendžiami labai paprastai, nes tai daro savanoriai, entuziastai, įdedantys meilės ir geros energijos į šią šventę. Kai tik susiduriame su valdininkais, tenka laukti. Tai yra skaudu. Dėl tinklalapio – planavome jį atnaujinti šiai GMD, išėjo kaip išėjo, bet, matyt, bus kitiems metams. Man irgi nepatinka, kaip jis atrodo dabar.
– Ar GMD bus egzotiškų instrumentų? Nes groti gitara, bent jau man, nieko naujo. Gal kaip koks Tomas Dobrovolskis kas nors gros gaubliu, vandeniu ar bent jau pjūklu? (Žilvinas)
– Čia tik tiek egzotiškų instrumentų gali būti? Klausiančiajam norėčiau pasiūlyti susirasti egzotišką instrumentą ir pačiam juo gatvėje pagroti. Kasmet išgirstame ką nors netikėta. Šiemet Vilniuje bus surengtas rytietiškų gongų pasirodymas, manau, egzotiškų instrumentų bus. Ištempi ant lazdos kokią stygą, ir štai – instrumentas.
– Milžiniški sveikinimai visiems dalyviams ir begalinis AČIŪ organizatoriui, iniciatoriui A.Mamontovui. Gatvės muzikos internetinėje svetainėje informacija puiki, tačiau neradome baigiamojo koncerto, t. y. būgnininkų fiestos vietos ir laiko, todėl norėtume sužinoti, kada ir kur ji įvyks. Dėkojame. (Grupelė aktyvių žiūrovų)
– Finalinis būgnų mušimas „Drum2gether“ vyks 20.30 val. prie „Gedimino 9“ ant laiptų. Jei ateisite, atsineškite būgną, ar kitą egzotišką mušamąjį instrumentą.
Manau, kad jei žmogus visą gyvenimą gyvena kūryboje, natūralu, kad jis tai darys iki pat pabaigos. Aš apie tai negalvoju. Gyvensiu tol, kol kursiu. Po to nebegyvensiu.
– Kur Kaune, kokiose gatvėse ir kokiomis valandomis bus galima apsistoti su gitara? Pagarbiai. (Jietis)
– Kaune irgi vyksta registracija, bet manau, kad bet kur, jei rasite vietą, kur netrukdysite kitiems grojantiems ir jie netrukdys jums, ta vieta bus tinkama.
– Andriau, ar pats grosi šį šeštadienį? Gal galima bus išgirsti Tave grojant gitara, o gal net ir dainuojant?
– Bijau, kad tokio tipo grojimo sau negalėsiu leisti, kadangi esu vienas iš organizatorių, turiu tądien krūvą visokių užsiėmimų. Šiemet turime svečių iš užsienio – žmonių iš Sankt Peterburgo, Talino ir Rygos savivaldybių, norime parodyti, kaip tai atrodo ir, jei jiems patiks, pasiūlyti prisijungti prie šios dienos. Bet kuriuo atveju būtinai grosiu „Drum2gether“ vakare.
– Ar jūsų paties vaikai dalyvaus gatvės muzikos dienoje? Ar jie palaiko šį judėjimą? (Dangius)
– Taip. Su sūnumi einame pamušti būgnų, dukra su draugėmis apsilanko GMD dienos metu.
– Kiek per šiuos metus esate paaukojęs gatvės muzikantams? (Rimvydas)
– Geras klausimas. Užsienyje tikrai esu kažkam įmetęs kelias monetas, bet Lietuvoje... Gal kokį litą ar du. Nėra tiek daug grojančiųjų. Lietuva yra agrarinė šalis, tai nėra didelių miestų šalis ir mes neturime tokių tradicijų, kurios susiformuoja dideliuose miestuose. Vilnius, palyginus su pasaulio miestais, – tik mažas miestukas. Lietuva – daugiau kaimo tradicijų šalis, mūsų kultūra kitokia. Bet tai netrukdo rengti GMD. Šiemet ji rekordiškai vyksta 50-yje šalies miestų ir miestelių.
„Muzika nėra tai, ką štampuoji“
– Esi pagarsėjęs kaip prodiuseris, atrandantis jaunas dainuojančias merginas ir padarantis joms „promotion“: Agnė Šemberienė, Jurga, Atlanta. Ar šiuo metu esi kažką atradęs? (Bronius)
– Iš principo klausimas yra ne visai tikslus. Taip pat prodiusavau ir pirmąjį „Naktinių personų“ albumą, pirmus „Sel“ albumus, „G&G Sindikato“, „Žas“, Tomo Augulio albumus, tų žmonių merginomis nepavadinčiau (šypsosi). Kartais pamatai žmones, kuriems, jauti, gali padėti atrasti skambesį ar padaryti žingsnį. Pastaruoju metu to nedarau. Neturiu poreikio, gal kada nors tuo vėl užsiimsiu. Muzika yra ne tai, ką štampuoji.
– Andriau, kadaise tave žurnalistai pribloškė klausimu, ar būsi įdomus muzikantas, sulaukęs 40-ies. Akivaizdu, kad tebesi įdomus. Tačiau kaip galvoji, kiek metų dar aktyviai grosi ir kursi, o ne šildysies buvusios šlovės spinduliuose? (Jurgita)
– (Juokiasi) Šito negaliu pasakyti. Niekada negali žinoti. Manau, kad jei žmogus visą gyvenimą gyvena kūryboje, natūralu, kad jis tai darys iki pat pabaigos. Aš apie tai negalvoju. Gyvensiu tol, kol kursiu. Po to nebegyvensiu. Nemanau, kad verta tuo rūpintis.
– Sveikas Andriau, jau treti metai atsisakote sudainuoti duetu su manim (Namaste), rašiau jums į „Myspace“, o dabar čia. Laikas bendradarbiaut... Ar nėra noro padėti jauniems atlikėjams pasidalinti savo patirtimi ir perduoti tai, ko išmokote? Atrodytų, tai būtų išmintinga! (Andrius)
– Jums tai atrodo išmintinga. Man atrodo išmintinga palikti šansą jums padaryti kažką pačiam.
– Sveiki. Jau daug metų atliekate, kuriate ir stebinate Lietuvą. Žinoma, kad kuriate super muziką :) Kiek laiko skiriate vienos dainos rašymu, ir iš kur kyla idėjos? (Gabrielė)
– Na, dėl super muzikos sakyčiau atsargiai. Man patinka išbrandinti dainą, prisirinkti minčių, idėjų. Tarkime, planuoju šį rudenį išleisti naują albumą, beveik porą metų rašau dainas. Rašau jas lėtai, man tam reikia laiko. Kai ateina mintis, užrašai greitai, bet iki tol porą mėnesių galvoji. Pamiršti, vėl grįžti, tik po to užrašai.
– Andriau, kodėl skriaudi savo gerbėjus nekoncertuodamas? Nejau visai jų nemyli? :) (Monika) Kokie šios vasaros planai? Labai gerbiu Jūsų apsisprendimą negroti koncertuose, kol nebus naujo albumo, bet kaip sunku mums laukti :) Gal vis gi bus koncertas? :) (Inga)
– Man lygiai taip pat sunku laukti kaip ir jums. Aš lygiai taip pat noriu koncertuoti. Bet negaliu. Čia būtų tas pats, kaip vaišinti pusiau žalia, neiškepusia bandele. Noriu duoti ją ragauti, kai iškepsiu. Kai naujas dainas įrašysiu, bus ir koncertai. Deja, teks pasikankinti.
– Sveikas, Andriau. Kada įtrauksi į savo koncertų sąrašą koncertą Leipalingyje (tai miestelis prie Druskininkų)? Čia yra daug tavęs laukiančių žmonių (žinoma, ne tik tavęs, bet ir tavo muzikos) :) Beje, labai norėčiau gauti tavo autografą, gal yra kažkokių paprastesnių būdų jį gauti nei laukti eilėse po koncertų? :) (Justinas)
– Nepasakyčiau, kad būna eilės po koncerto. Būna būrelis, kuris palaukia po koncerto, jiems visada pasirašau. Dėl koncertų sąrašo – važiuoju ten, kur mane kviečia. Tai ne visada nuo manęs priklauso. Reikia arba jūsų iniciatyvos, arba koncertų organizatorius gali ją parodyti. Bet kuriuo atveju iki rudens to nebus.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Andrius Mamontovas |
– Sveikas, Andriau, kada vėl planuoji surengti didesnį koncertinį turą po Lietuvą? Kokios muzikos pats laisvalaikiu klausaisi ir kokia tavo mėgstamiausia grupė ar dainininkas iš užsienio? Visuomet tave laikiau geriausiu Lietuvos dainininku, kuo didžiausios kūrybinės sėkmės. (Modestas)
– Visuomet laikiau tave geriausiu dainininku iki šiol (juokiasi). Dėl koncertų – kol nebus albumo, nelipsiu į sceną. Dėl atlikėjų – kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau atsiranda mėgstamų atlikėjų. Kadangi esu labai senas, mano mėgstamų atlikėjų sąrašas yra baisaus ilgio. Nemėgstu sakyti „žinot, geras tas ar anas“. Kiekvienas turi pats atrasti savo mėgstamą muziką, mėgstamas knygas. Man patinka liūdnesnė muzika, tamsesnių tonų.
– Sveikas, Andriau. Grįžtant į laikus, kai teko prisijungti prie gerbėjų klubo ir sudalyvauti jūsų koncertuose, kyla klausimas, ar nepasiilgstate tų laikų, „Geltona Žalia Raudona“ turo po Lietuvą? Kokie įvykiai padeda prisiminti šiuos laikus? Beje, gal tolimoje ateityje planuojate surengti koncertą Londone? Mes jūsų čia šiltai laukiame! (Rimvydas)
– „Geltona Žalia Raudona“ turas buvo prieš trejus metus. Buvo smagus laikas, džiaugiausi, kad albumas buvo gerai priimtas, buvo intensyvus koncertinis grafikas kokius dvejus trejus metus. Prisiminti padeda nuotraukos, kas nors vis tiek primena. Kas dėl Londono – jei ne šiemet, kitąmet atvažiuosiu.
– Andriau, koks bus naujasis tavo albumas ir kada jis pasirodys? (Monika)
– Šiuo metu kaip tik vyksta procesas, kurio metu sprendžiame, koks jis bus ir kada pasirodys.
Rytai įdomesni nei Holivudas
– Kokiame naujame filme bus galima jus pamatyti? (Žaneta)
– Ekrane ar salėje? Aš tikrai būsiu „Transformeriai 3“, eisiu žiūrėti (juokiasi). Kaip aktorius, nežinau, – kol kas nėra pasiūlymo.
– Ar nenusimato naujų Tavo vaidmenų teatre? Po Hamleto Tave norėtųsi pamatyti ir dar kokiame spektaklyje. (Violeta)
Holivudo šturmas man neįdomus.– Mmm... Nesu aktorius pagal profesiją. Jei pasiūlo suvaidinti ir man įdomu, sudalyvauju. Teatre kol kas esu tik tame viename spektaklyje. Gegužės mėnesį jam sueina 14 metų. Apskritai gegužę bus 14 metų po paskutinio „Foje“ koncerto ir 14 metų grupė iki tol gyvavo. Šis skaičius keistas. Gal kas 14 metų kas nors keičiasi? Gal aš čia mistifikuoju. Dėl teatro nežinau, nenorėčiau būti teatro aktorius. Tai profesija, kuriai turi pilnai pasišvęsti, o man patinka skirtingi dalykai.
– Kada šturmuosite Holivudą? (Viktorija)
– Man daug įdomesni yra Rytai – Kinija, Korėja, Japonija. Jei atsirastų galimybė ten dirbti, kaip kad buvo su filmu „Amaya“, vykčiau. Kai grįžti iš Rytų, Vakarų pasaulyje nebeįdomu. Holivudo šturmas man neįdomus.
– Kaip ten gyvuoja planas tapti žinomiausiu pasaulio dainininku? Gal jau seniai pamirštas ir dabar sieksite aukštumų kaip aktorius? (Šarūnas)
– Turiu paprastesnę svajonę – kad vieną mano dainą išgirstų visas pasaulis. Bet to negaliu suplanuoti, tai tik duoda veiklos kryptį, bet nežinau, ar tai svarbiausias dalykas.
– Andriau, gal žinote, kaip buvo panaudota parama, kurią jūsų raginami lietuviai aukojo Japonijos vaikams po atominės nelaimės? (Neringa)
– Šie pinigai yra skirti tarptautiniam fondui „Gelbėkite vaikus“. Ką konkrečiai už juos pirks, nežinau, bet visa suaukota suma paklius tiesiai į fondą. Patys japonai, šio fondo atstovybė mato, kam jie reikalingi ir, manau, jie bus panaudoti tam, kam buvo aukoti. Smagu, kad mobilaus ryšio operatoriai nepasiėmė savo pelno dalies ir parodė supratingumą, o aukojantys jautrumą.
– Andriau, kokiuose vasaros festivaliuose žadi dalyvauti kaip dalyvis ar kaip žiūrovas? Kokie šiaip vasaros planai?
– Birželio mėnesį aš šiek tiek keliausiu po Afriką su fondu „Gelbėkite vaikus“. Bandysime susipažinti su ten gyvenančių vaikų gyvenimu. Tai įdomi patirtis. Kitą laiką skirsiu albumo įrašams. O atostogausiu su šeima, bet daugiausiai bus kūrybinio darbo. Dėl festivalių nežinau, jei bus proga apsilankyti, mielai. Daug kur užsienyje koncertuoja grupė „The Strokes“. Jei bus proga, norėčiau išgirsti.
– Ko palinkėtum 50-etei mano mamai Violetai gimtadienio proga, kuri vis dar su džinsais ir „Foje“ muzika ausinuke? Ačiū. (Agnė)
– Sveikinu su tuo gražiu 20-uoju gimtadieniu.
– Ar tikite į Dievą? Jei ne, kodėl pakrikštijote savo vaikus? Pagarbiai, Vladas.
– Čia labai sudėtingas klausimas. Manau, kad to, ką vadiname Dievu... Tai nėra senukas su barzda, kuris sėdi ant debesies. Tikiu, kad yra aukščiausia visatos sąmonė, kurios dalis esame ir mes. Kodėl pakrikštijau vaikus? Nežinau, dabar to nedaryčiau. Tai tradicija, kuri net nėra lietuviška.
– Laba diena, Andriau. Visą laiką norėjau paklausti: ar tu girdi angelo balsą? Ačiū (Andrius)
– Mes kiekvienas girdime angelo balsą, jis yra kiekviename iš mūsų.
– Sveikas, Andriau. Kada papasakosi, kas vyksta pomirtiniame gyvenime? (Rūta)
– Kodėl turėčiau tai pasakot? (juokiasi) Kai numirsiu, papasakosiu (juokiasi).
– Labas, Andriau. Esi gimęs ir augęs Lietuvos širdyje Vilniuje. Jeigu atsirastų proga per „Chorų karus“ ginti Vilniaus miesto vardą, ar sutiktum? Turėti savo chorą, vadovauti, atrasti naujų talentų... (Monika)
– Aš tikrai nedalyvausiu. Nematau savęs dalyvaujančio televiziniame žaidime-konkurse. Savęs tokiame veiksme neįsivaizduoju. Vilniaus garbę ginu kitais būdais. Pavyzdys – Gatvės muzikos diena.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Andrius Mamontovas |
– Sveikas, Andriau. Asmeniškai tu man esi vienas geriausių ir profesionaliausių Lietuvos atlikėjų, nes nesieki pripažinimo įvairiais „piarais“. Bet noriu paklausti, ar dar nesi gavęs pakvietimo sudalyvauti – dainuoti, šokti – kokiame nors projekte, žinant, kad tokie projektai su žvaigždėmis Lietuvoje labai populiarūs. (Rokas)
– Gaunu pakvietimą praktiškai į visus projektus, kurie vyksta. Kviečia dalyvauti arba būti komisijoje. Bet savęs ten nematau. Tai – vienadienis dalykas. Man tai neįdomu. Man įdomu dalyvauti dalykuose, kurie turi didesnę išliekamąją vertę, norėtųsi tęstinumo.
– Andriau, aš tave gerbiu kaip muzikantą, ir tavo albumas „Šiaures naktis. Pusė penkių“ labai super. Norėjau tau padėkoti, kad parodei žmonėms gilesnį požiūrį į vertinimus, turiu omenyje tą tavo paskandintą prizą. Suprantu, tu kietas, ir taip toliau, bet gyvenime reikia džiaugsmu dalintis, o ne jį skandinti. Manau, tas metalas būtų padėjęs, pvz., Utenos vaikų namams ;) Ar ten buvo plastmasė? (Ernestas)
– (Juokiasi) Jeigu jums reikalingas metalas, kreipkitės. Turiu gana didelį kiekį sukauptų metalo gabalų per ilgus metus. Tas prizas įgavo didžiulę vertę, kai jis atsidūrė upės dugne. Kada nors galbūt žmonės apsirengę naro kostiumais jį trauks, žus, per vargus ras ir tada jis bus aukso vertės. Galima bus statyti Valdovų rūmus.
Kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kaip maitintis. Mano nuomone, vegetarinė mityba yra labiau civilizuota, aš nepateisinu kraujo praliejimo dėl skrandžio pamaloninimo.
– Gerbiamas Nacionalinės premijos laureate Mamontovai, sakykit, kaip tapti tokiu dvasingu kaip jūs? Nuo ko pradėti?
– Čia rimtas klausimas ar yra ironijos? Kad taptum dvasingas, turi susirasti dvasinį mokytoją ir sekti jo nurodymais. Jei to siekiate, susiraskite mokytoją.
– Andriau, ar tu džiaugiesi Osamos bin Ladeno likimu? (Tomas) Andriau, kaip vertini Osamos bin Ladeno nukovimą? Ar pasaulis tikrai taps saugesnis ir taikesnis? (Aistė)
– Aš nemanau. Visos šios istorijos... Na, nušovė jį, ir ?.. Pasižiūri CNN – ten visi džiūgauja, rėkia. Bet kas iš to? Ar baigėsi karas? Nebėra teroristų? Aišku, jei žmogus padaro nusikaltimą, už tai jam turi būti skirta lygiavertė bausmė. Jei jis kaltas dėl tų baisių įvykių, jis nusipelnė mirties bausmės. Bet taikos karo priemonėmis pasiekti neįmanoma. Jo šalininkai tik tapo piktesni. Tai labai plati tema.
– Sveiki, Andriau, mano 14-metė dukra sugalvojo nebevalgyti mėsos. Man tai atrodo kvailystė. Žinau, kad jūs vegetaras, bent jau tokiu buvote, gal galite paprotinti mano dukrą, kad jos amžiuje mėsą valgyti būtina. Ačiū. (Adelė)
– Aš vegetaras esu 17 metų ir puikiai jaučiuosi, gerai gyvenu. Kai nevalgai mėsos, svarbiausia valgyti pupeles, jogurtą ir kitus produktus. Svarbiausi pirmi du maisto produktai. Kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kaip maitintis. Mano nuomone, vegetarinė mityba yra labiau civilizuota, aš nepateisinu kraujo praliejimo dėl skrandžio pamaloninimo. Negalima smerkti žmogaus pasirinkimo. Jei jūsų dukra taip pasirinko, leiskite jai pabandyti.
– Labai aktyviai reiškiatės „Facebook“, kituose socialiniuose puslapiuose. Ar Jums pačiam įdomūs socialiniai tinklalapiai, ar taip tik palaikote ryšį su gerbėjais? (Paulius)
– Tai yra šiuolaikinis bendravimo būdas. Galima mėgti ar kritikuoti, bet tokia realybė. Tai yra tik įrankis. Kaip kad senovėje rišdavo laišką prie balandžio kojos. Dabar tai darome elektroniniu pavidalu. Žmonės visada turėjo poreikį perduoti žinutę, tiesiog dabar tai vyksta greičiau, ir prieinamumas prie žmogaus geresnis. Jei turi saiko, viskas gerai, priklauso nuo to, kaip internetu naudojiesi. Su plaktuku gali įkalti vinį ar kažką sulaužyti. Jei internetas atima visą laiką, žmogus turi priklausomybę, reikia kažką daryti. Man tai – bendravimas su žmonėmis. Galiu padiskutuoti, pakomentuoti, sužinoti kitų nuomonę, tai – natūralus procesas.
– Neseniai pasirodė informacija, kad vasarą keliausite į Afriką. Kokias šalis ketinate aplankyti ir ką ten norite pamatyti? Ar atostogausite ten, ar vis dėlto labiau norėsite pažinti šį žemyną? Ar tai pirma Jūsų kelionė į Afriką? (Veronika)
– Tai yra mano pirmoji kelionė į Afriką. Būsiu Zambijoje su organizacija „Gelbėkite vaikus“.
– Sveiki Andriau, Visada norėjau jūsų paklausti, kuo svajojote būti užaugęs, kai buvote mažas berniukas? (Kęstutis)
– Mačiau save stovintį scenoje su gitara. Visada to norėjau. Kartais iš tikrųjų sveika pagalvoti, ar toks, koks dabar esi, ar tokį save įsivaizdavai būdamas mažas. Šis klausimas kartais atsako žmonėms į kitus klausimus. Aš esu toks, kokį save įsivaizdavau kaip žmogų.
