Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apgriuvęs Kauno veidas

Bene labiausiai Kauno įvaizdžiui kenkia jau daugelį metų centre riogsantis milžiniškas vadinamasis „Respublikos“ viešbutis.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Bene labiausiai Kauno įvaizdžiui kenkia jau daugelį metų centre riogsantis milžiniškas vadinamasis „Respublikos“ viešbutis.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Dėl apleistų, miesto įvaizdį teršiančių pastatų kritikų strėlėmis apšaudomi Kauno vadovai skėsčioja rankomis ir tvirtina neturintys jokių realių svertų, galinčių statinių savininkus priversti prižiūrėti savo turtą.

Kaunas iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria net tik senomis krepšinio tradicijomis, studentiškiausio šalies miesto titulu ar įspūdinga dviejų didžiausių šalies upių santaka, tačiau ir gausybe apleistų, apgriuvusių miesto centre esančių pastatų. Kauno centre yra daugiau kaip 20 apgailėtinos būklės statinių, ne tik keliančių pavojų praeiviams ar viduje landžiojantiems smalsuoliams, bet ir negailestingai bjaurojančių laikinosios sostinės veidą svečių akyse. Neretai pasigirsta liūdna ironija dvelkiančių komentarų, jog iš užsienio į Kauną atvykęs turistas, besižvalgantis po miesto centrą, gali pamanyti, jog atsidūrė karo nuniokotame krašte.

Pasak atsakingų savivaldybės klerkų, šioje situacijoje pagrindinė problema yra ta, jog dalis minėtų pastatų tiesiog niekam nepriklauso arba tikrieji savininkai savo turtu nesirūpina. „Yra keli pastatai, dėl kurių nuosavybės teisių ilgus metus vyksta teisminiai ginčai ir jie yra tarsi tarp žemės ir dangaus – šiuo metu yra niekieno. Tuo tarpu į tokių avarinės būklės pastatų tvarkymą savivaldybė investuoti negali. Be to, dalies pastatų savininkai atėjus sunkmečiui nieko nedaro ir planus atideda ateičiai“, – aiškino savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Savivaldybė, norėdama apleistų ir aplinkiniams pavojų keliančių pastatų savininkus priversti turtą bent kiek apsitvarkyti, turi vienintelį svertą. Kauno seniūnijų vadovai turi teisę minėtų statinių savininkams už turto nepriežiūrą surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą. Tačiau realybėje, kaip pripažino „15min“ pašnekovai, šis svertas yra niekinis.

„Pagal įstatymą savininkas privalo prižiūrėti savo turtą. Tačiau norint savininkui surašyti protokolą, visų pirma reikia jį surasti, o apie 80 proc. centre esančių tokių pastatų savininkų mes negalime rasti, kad įpareigotume juos tvarkytis. Dažnas jų gyvena užsienyje ir nepavyksta susisiekti. Bet net ir radus, kur jis gyvena, manęs niekas nesiųs į komandiruotę Vokietijoje, kad surašyčiau tam verslininkui protokolą“, – situacijos beviltiškumą bandė nupasakoti Centro seniūnijos vadovas Vytautas Pauliukas.

Baudos – niekinės

„Iš pradžių gali tik pamosuoti pirštu ir tik tokiu atveju, jei per pusę metų savininkas nesiima darbų, galima skirti baudą. Ne vienas tą baudą apskundžia teismui ir tuomet su juo prasiterlioji metus ar dvejus. Be to, būna, kad teismas, atsižvelgęs į kokias nors aplinkybes, tą baudą sumažina“, – tvirtino Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jeigu seniūnui ar kuriam nors pavaldiniui pavyksta rasti neprižiūrimo pastato savininką ir šiam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, dažnam verslininkui už šį nusižengimą skiriamos baudos gali pasirodyti tiesiog juokingos. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, jog už turto nepriežiūrą savininkui gresia įspėjimas arba baudos, siekiančios nuo 100 iki 2000 Lt. Savivaldybės atstovai pripažino, jog tokio dydžio baudomis išgąsdinti verslininkų ne visuomet pavyksta.

„Rimtam verslininkui tokios baudos yra nulis, – tiesiai šviesiai rėžė V.Abramavičius. – Jeigu už turtą būtų imami tinkami turto mokesčiai, šeimininkas galbūt pagalvotų, ar jam verta mokėti didelius pinigus už stovinčią ir naudos neduodančią griuveną. Tačiau tai jau yra Vyriausybės reikalas. Savivaldybė priimant įstatymus neturi didelės įtakos. Juo labiau kad ši problema aktuali ne tik Kaune, bet ir kituose didžiausiuose šalies miestuose.“

Centro seniūnas V.Pauliukas, svarstydamas apie galimus kovos su nerūpestingais statinių šeimininkais būdus, buvo dar kategoriškesnis. Anot jo, jeigu savininkas piktybiškai neprižiūri savo pastato, jį iš jo reikėtų atimti.

Viceministro atsakymas suglumino

Kauno meras pripažino, jog kaltė dėl miesto įvaizdį teršiančių statinių vis tiek krinta ant savivaldybės pečių, tačiau patikino, jog vietos valdžia beveik neturi jokių instrumentų, galinčių padėti šias problemas išspręsti. Šios vasaros pradžioje A.Kupčinskas raštiškai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas inicijuoti atsakomybės už turto nepriežiūrą sugriežtinimą.

„Pavyzdžiui, Latvijoje baudos už tai siekia net iki 10 tūkst. latų. Aš siūliau, jog pas mus tos baudos būtų padidintos bent iki 10 tūkst. Lt“, – sakė meras.

„Manome, kad teisės aktų, susijusių su statinių naudojimo priežiūra, peržiūra yra netikslinga“, – taip skambėjo aplinkos viceministro Ramūno Kalvaičio oficialaus atsakymo Kauno merui išvada.

„Geranoriškumu nepriversi tvarkytis. Man labai keista, kad Aplinkos ministerija vadovaujasi tokia pozicija“, – taip gautą atsakymą įvertino A.Kupčinskas. Kauno vadovas prasitarė neketinantis nuleisti rankų ir šią problemą žada iškelti artimiausiame Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min