„Šiandien darbo grupė baigė derinti apkaltos tekstą. Ateinantį antradienį tikimės surinkti parašus ir pateikti Seimui“, – ketvirtadienį naujienų portalui 15min.lt sakė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis.
Jei nebus trukdoma slaptame balsavime užeiti į kabiną ir nubalsuoti, manau, atsiras palaikančių (apkaltą) ir valdančiųjų pusėje, – sakė A.Mazuronis.Interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti jo priimtų sprendimų motyvus, gali pareikšti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
A.Mazuronio nuomone, po apkaltos tekstu pasirašys tik opozicijos frakcijų nariai. „Tačiau per balsavimą visaip gali būti. Ir koalicijoje yra įvairių nuomonių (apie G.Steponavičių), tai jei nebus trukdoma slaptame balsavime užeiti į kabiną ir nubalsuoti, manau, atsiras palaikančių (apkaltą) ir valdančiųjų pusėje“, – sakė A.Mazuronis.
Opozicijos paruoštoje apkaltoje G.Steponavičiui keliami klausimai dėl aukštojo mokslo reformos: studijų krepšelio, studijų finansavimo, studijų paskolų sistemos, aukštojo mokslo valdymo, kreditavimo, programų peržiūrėjimo, studijų kokybės, aukštojo mokslo prieinamumo ir t. t.
Papildyta 13.43 val.: Klausimų – keturi puslapiai
Seimo narių „tvarkiečio“ A.Mazuronio, „darbiečio“ Vydo Gedvilo bei socialdemokratų Juozo Oleko ir Marijos Aušrinės Pavilionienės paruoštą interpeliacijos G.Steponavičiui tekstą sudaro 23 klausimai.
Ministro numatoma klausti, kodėl aukštojo mokslo padėties analizė buvo atlikta paviršutiniškai, nenumatytos reformos pasekmės, taip pat nepradėta rengti ilgalaikė valstybinė mokslo ir studijų strategija. Interpeliacijos rengėjai piktinasi nevykdoma specialistų poreikio analize, o aukštajame moksle taikomas nereguliuojamos rinkos principas, anot jų, gali priversti specialistus „importuoti“ iš užsienio.
Ar ministras prisiima atsakomybę už savo asmeninio-politinio pasitikėjimo tarnautojus, kurie pasižymi arogancija ir kompetencijos stoka?, – klausiama interpeliacijoje.Taip pat tekste teigiama, jog tvirtinant studentų priėmimo sąlygas buvo pažeisti studentų teisėti lūkesčiai, kadangi buvo pakeisti kai kurių valstybinių egzaminų ir mokomųjų dalykų „svoriai“ skaičiuojant stojamąjį balą, taigi dalis studentų negalėjo įstoti ten, kur norėjo.
G.Steponavičiaus ketinama klausti, kodėl ruošiant reformą vangiai bendraujama su akademine bendruomene, o atranka į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą vadinama neskaidria, esą į ją buvo paskirti „ministerijai lojalūs asmenys“, taip politizuojant instituciją. Be to, ketinama klausti, kodėl pusę narių į universitetų tarybas asmeniškai deleguoja pats ministras, kritikuojamas sprendimas mažinti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus labiau, nei kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Taip pat interpeliacijoje teigiama, jog ruošiant reformą nebuvo akcentuojama aukštojo mokslo kokybės problema.
Interpeliacijos rengėjai kritikuoja sprendimą nustatyti baudas studentams, kurie nori pakeisti studijų programą, be to, pastebima, jog lyginant su pernai priėmimas į aukštųjų mokyklų I-ąją studijų pakopą šįmet sumažėjo 20 tūkst. studentų.
Ministro ketinama klausti, kodėl buvo pakeista paskolų teikimo sistema, o palūkanos bankams prilygsta stipendijos dydžiui, taip pat kodėl vangiai įsisavinamos Europos struktūrinių fondų lėšos švietimui ir mokslui.
