Visose valstybėse narėse, išskyrus dvi (Nyderlandus ir Liuksemburgą), šios idėjos rėmėjų yra daugiau nei 60 proc. 78 proc. ES piliečių mano, kad didesnė konkurencija šiame versle būtų naudinga keleiviams.
Eurobarometro apklausos duomenimis, savo šalies geležinkelių transporto sistema patenkinti mažiau nei pusė europiečių (46 proc.), nors jų pasitenkinimas nuo 1997 m., kai tesiekė 41proc., išaugo.
Pasitenkinimo nuošimtis svyruoja nuo 67 proc. Suomijoje iki 18 proc. Bulgarijoje. Centrinės ir pietrytinės Europos valstybėse (Čekijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje) gyventojai apskritai nelabai patenkinti geležinkelių transporto sistemomis.
Daugumos europiečių nuomone, rinką atvėrus konkurencijai sumažėtų bilietų kainos (taip mano 72 proc. apklaustųjų), pagerėtų keleiviams traukiniuose teikiamų paslaugų kokybė (71 proc.), traukiniai taptų patogesni ir švaresni (70 proc.), važinėtų dažniau (68 proc.) ir punktualiau (66 proc.), būtų patobulintas geležinkelių bendrovių valdymo būdas (63 proc.), padaugėtų aptarnaujamų stočių ir maršrutų (62 proc.).
Absoliuti dauguma europiečių tikisi, kad didesnė konkurencija geležinkelių transporto rinkoje būtų naudinga įvairioms grupėms: keleiviams (78 proc.), privatiems geležinkelio paslaugų teikėjams (68 proc.) ir geležinkelių transporto bendrovių darbuotojams (55 proc.).
70 proc. ES piliečių pageidauja, kad atsiradus konkurencijai būtų pradėtos tiekti minimalios geležinkelio paslaugos, panašiai kaip pigiose skrydžių bendrovėse, o 43 % norėtų, kad gausėtų papildomų paslaugų (maitinimo, filmų, laikraščių ir kt.).
Taip pat beveik du trečdaliai (65 proc.) europiečių norėtų, kad atsirastų daugiau galimybių įsigyti bilietus, pavyzdžiui, internetu, išmaniaisiais telefonais ar įlipus į traukinį.
Artimiausiais mėnesiais Europos Komisija ketina priimti naują priemonių kompleksą (vadinamąjį ketvirtąjį geležinkelių paketą), pagal kurį nacionalinės keleivių vežimo geležinkeliais rinkos būtų atvertos konkurencijai, sutrumpėtų riedmenų pateikimo rinkai trukmė (sustiprinant Europos geležinkelių agentūros vaidmenį) ir būtų pagerintas geležinkelių infrastruktūros valdymas (padidinus geležinkelių eksploatavimo veiksmingumą ir pagerinus konkurenciją).
Daugiau nei pusė europiečių (55 proc.) naudojasi nacionaliniu ar regioniniu geležinkelių tinklu: bent kartą per savaitę (6 proc.), keliskart per mėnesį (4 proc.), keliskart per metus (19 proc.), ne daugiau kaip kartą per metus (26 proc.). Daugiau nei keturi iš dešimties europiečių niekada nėra važinėję tokiais traukiniais (45 proc.).
Šiek tiek daugiau nei keturi iš dešimties europiečių (41 proc.) važinėja priemiestiniais traukiniais: bent kartą per savaitę (7 proc.), keliskart per mėnesį (5 proc.), keliskart per metus (13 proc.), ne daugiau kaip kartą per metus (15proc.). Beveik šeši iš dešimties europiečių niekada nėra važinėję tokiais traukiniais (59 proc.).
Pagrindinis kelionių nacionaliniais ar regioniniais geležinkeliais tikslas – laisvalaikio kelionės (70 proc.); visai nedaug keleivių tokiais geležinkeliais vyksta į darbą ar mokytis (10 proc.) arba verslo reikalais (10 proc.).
Daugiau nei keturi iš dešimties europiečių, kurie traukiniu važiuoja kartą per metus ar nevažinėja niekada, paklausti, ko reikėtų, kad jie pradėtų tai daryti, nurodė kainų mažinimą (43 proc.).
Rečiau minėti kiti pageidavimai: geresnis tinklas su daugiau maršrutų ir stotelių (20 proc.), greitesnės kelionės (17 proc.), patikimesnės paslaugos (16 proc.), patogesni ir švaresni traukiniai (16 proc.), didesnis traukinių dažnumas (14 %). Beveik trys iš dešimties niekada nevažinėjančių traukiniais ar važinėjančių retai respondentų spontaniškai atsakė, kad lipti į traukinį jų nepaskatintų niekas (28 proc.).
Beveik pusė europiečių (46 proc.) patenkinti esama savo šalies ar regionine geležinkelių sistema. Visgi nemažai išreiškė nepasitenkinimą (36 proc.).
Dauguma europiečių (71 proc.) pritaria, kad nacionalinės ir regioninės geležinkelių sistemos būtų atvertos konkurencijai su sąlyga, kad visi veiklos vykdytojai privalėtų laikytis tų pačių saugos standartų.
