Apklausa atskleidė ir tokių įdomių faktų, kad kas devintas gyventojas Lietuvoje neatsimena, kiek krikštavaikių turi.
Ekspertai pastebi, kad vis dažniau vaikų finansine ateitimi rūpinasi ne tik tėvai, bet seneliai ir krikštatėviai.
Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, gyventojų apklausa atskleidė, jog vieną krikšto vaiką turi 41 proc. gyventojų, du – 15 proc., tris – 6 proc., keturis ir daugiau – 7 procentai. 9 proc. respondentų neatsimena, kiek turi krikšto vaikų, apie 22 proc. gyventojų jų neturi.
„49 proc. respondentų teigė, jog esant reikalui savo krikšto vaikais iki jiems sueis pilnametystė finansiškai pasirūpinti galėtų, 47 proc. – atsakė neigiamai“, – teigia A. Kupliauskienė.
Pagal Bažnyčios mokymą, krikštatėvių pareigos apima ne tik religinį auklėjimą, jie tėvams turi padėti auginti vaiką, o nutikus nelaimei – pasirūpinti jo ateitimi, esant reikalui netgi pakeisti tėvus.
Apklausa atskleidė, jog krikštavaikių dažniau turi moterys (81 proc.) nei vyrai (76 proc.), tačiau tik 31 proc. moterų, esant reikalui, galėtų finansiškai pasirūpinti visais savo krikšto vaikais iki jiems sueis pilnametystė, kai tuo tarpu savo krikštavaikiais galėtų pasirūpinti 69 proc. vyrų.
Tiesa, moterys dažniau nei vyrai turi daugiau kaip vieną krikštavaikį – pavyzdžiui, tris krikštavaikius turi beveik 7 proc. moterų ir 5 proc. vyrų, keturis – 9 proc. moterų ir 1 proc. vyrų, penkis ir daugiau krikštavaikių turi 2 proc. moterų ir 0,6 proc. vyrų. Be to, kiek krikštavaikių turi dažniau neatsimena vyrai (13,5 proc.) nei moterys (5,5 proc.).
Šiuo metu viena populiariausių taupymo vaikų ateičiai ir draudimo paslaugų yra studijų draudimas.
„Pastebime, kad studijų draudime, kuriame po truputį kaupiamos lėšos vaikų ateičiai ir suteikiama jiems finansinė apsauga tuo atveju, jeigu tėvai patirtų nelaimę, įmokų mokėtojas ne visuomet būna vaiko tėvas ar motina.
Pasitaiko, kuomet seneliai apdraudžia savo vaikus anūkų naudai ir periodiškai mokėdami įmokas kaupia lėšas anūkų savarankiško gyvenimo pradžiai, taip pat įmokų mokėtojais tampa net ne šeimos nariai, pavyzdžiui, krikštavaikius studijų draudimu apdraudžia ir krikštatėviai. Vaikai taip pat papildomai apdraudžiami ir nuo nelaimingų atsitikimų“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Statistika atspindi, jog šiemet studijų draudimo įmokai gyventojai skiria vis daugiau lėšų. „Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius vidutinė studijų draudimo įmoka, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 10 proc.“, – teigia A. Kupliauskienė.
Pasak draudimo ekspertės, didžioji dauguma draudimo įmokas moka kas mėnesį, o vidutinė draudimo įmoka sudaro 140 litų.
Vidutiniškai studijų draudimo sutartys sudaromos penkiolikos metų terminui. Studijų draudimu vaikai pradedami drausti kuo anksčiau, tada net mokant nedideles įmokas galima sukaupti didesnę sumą, be to, kaupti ilgą laiką skatina ir valstybės taikoma pajamų mokesčio lengvata.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta rugpjūčio 24-30 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1014 respondentų iš visos Lietuvos.
