Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 19d. 16:21

Aplaidumas: Didžiosios sinagogos liekanas tampo praeiviai – niekas nesaugo

Vilniaus didžiosios sinagogos kasinėjimų vieta
15min skaitytojo nuotr. / Vilniaus didžiosios sinagogos kasinėjimų vieta

„Per savaitgalį kiekvienas, norintis turėti Didžiosios sinagogos grindų fragmentą, nekliudomas gali tai padaryti. Apmaudu ir liūdna“, – į 15min kreipėsi skaitytojas, pasipiktinęs, kad Vilniaus centre atrastų vertybių niekas nesaugo. Archeologai teisinasi, norėję savaitę palikti Vilniaus centre atkastos sinagogos vietą apžiūrėti turistams ir mokslininkams. Netrukus Vilniaus didžioji sinagoga bus užkonservuota, kol bus nuspręsta dėl jos likimo.

Į 15min kreipęsis Deividas patikino, kad pro šalį eidamas šeštadienį pastebėjęs, kad Didžiosios sinagogos kasinėjimų vietos, esančios Vokiečių g., niekas nesaugo. Jis atsiuntė ir nuotraukų, kuriose nematyti nei darbuotojų, nei įspėjamųjų ženklų.

„Man atrodo, kad ši situacija atspindi mūsų požiūrį ir yra svarbi. Nufotografuoti žmonės stebisi tuo pačiu faktu – čia matosi ir grindų fragmentas, bei jo saugojimo, hmm, būdas“, – piktinosi skaitytojas.

15min skaitytojo nuotr./Vilniaus didžiosios sinagogos kasinėjimų vieta
15min skaitytojo nuotr./Vilniaus didžiosios sinagogos kasinėjimų vieta

Jam nesuprantama, kaip istorinis paveldas paliktas visiškai be priežiūros pačiame sostinės centre – kur aibės praeivių ir nebūtinai visų ketinimai bus vien geri.

„Niekur nėra net lentelės, informuojančios apie atliekamus darbus“, – skėsčioja rankomis Deividas.

15min skaitytojo nuotr./Vilniaus didžiosios sinagogos kasinėjimų vieta – įspėjamųjų ženklų nematyti
15min skaitytojo nuotr./Vilniaus didžiosios sinagogos kasinėjimų vieta – įspėjamųjų ženklų nematyti

15min taip pat apsilankė aikštelėje – ji nebuvo saugojama, nėra jokių apie darbus pranešančių ženklų. Tačiau norint išimti plytelę iš sinagogos grindinio, reikėtų rimtesnės technikos.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta

15min jau rašė, kad Lietuvos žydų bendruomenės atstovai Vilniaus Didžiosios sinagogos sakyklos suradimą lygina su Valdovų rūmų atstatymu ar Akropoliu Atėnuose.

Archeologas: norėjome leisti susipažinti

15min susisiekė su už kasinėjimus atsakingu archeologu Zenonu Bauboniu, jis pripažino, kad aikštelės priežiūra yra archeologų atsakomybė, tačiau norėta gerų tikslų – leisti su radiniais trumpą laiką susipažinti mokslo bendruomenei ir turistams. Anot jo, už svetimo turto pasisavinimą ar niokojimą gresia teisinė atsakomybė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta

„Kadangi labai didelis suinteresuotumas turistų, tai palikome atvirą savaitei. Tačiau užkasime, bus viskas sutvarkyta. Visos vertybės yra surinktos, tinkamos muziejui. O, vadinkime, plytgaliai nėra didelė vertybė“, – teisinosi archeologas.

Tačiau paklaustas, ar tuomet žmonės gali juos rinkti, jis apstulbo – kaip gali šauti tokia mintis.

„Na žinote, jei žmonės pasiims ne vietoje gulintį daiktą, tai… Ar jūs pasiimate kokį ne vietoje gulintį daiktą ir manote, kad nieko negresia? Čia žmogaus atsakomybei, imt ar neimti ne savo daiktus“, – teiga Z.Baubonis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta

Jis, priešingai nei skaitytojas, tikina, kad „visur yra įspėjamieji informaciniai stendai apie vykstančius archeologinius tyrimus“.

„Dėl to, kad pamatytų viso pasaulio suinteresuoti žmonės, architektai, palikome, nors turėjome užkasti. Tai yra mūsų atsakomybė, archeologų, kodėl neužkasta, bet nuėjome į kompromisą, kad dar tegul gal pamato žmonės“, – atsiduso Z.Baubonis.

Jis pabrėžė, kad prie sinagogos liekanų verčiau nagų nekišti.

„Didžiosios sinagogos pastatų kompleksas yra įtrauktas nekilnojamų kultūros vertybių registrą, ir, kaip elgtis su nekilnojamomis kultūros vertybėmis – kiekvienas, prieš norėdamas kažką jose veikti be apžiūrėjimo, turėtų pasiskaityti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – įspėjo architektas.

Imsis konservuoti atkastus mūrus

Z.Baubonis patikina, kad netrukus bus atliekami Vilniaus didžiosios sinagogos konservavimo darbai, jie bus pradėti nedelsiant – pirmadienį.

„Mes uždengsime atkastus mūrus geotekstile ir užkasime laikinai, kol bus priimti išsaugojimo sprendimai. Lietuvos meteorologinės sąlygos neleidžia tokius mūrus eksponuoti – kai prasideda šalčiai, jie tiesiog gali nuo sušalimo ir atšilimo proceso suplyšinėti, sutrūkinėti“, – sako jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta

Pirmadienį ketinama užkasti giliausias dvi vietas, kurių ilgiau be rizikos eksponuoti negalima.

„O likusias seklias vietas eksponuosime tol, kol baigsis Sinagogų komplekso architektūrinės dirbtuvės“, – sako Z.Baubonis.

Dėl paveldo išsaugojimo spręs nuo rugsėjo 3 d.

Archeologas paaiškina, kad jau rugsėjo 3–5 dienomis vyks tarptautinės architektūrinės dirbtuvės, kurios turėtų suformuoti sinagogos įamžinimo viziją.

„Dabar visi surasti radiniai perduodami žydų muziejui. Bet ir miesto valdžia, ir tarptautinė žydų bendruomenė suinteresuota tos išsaugojimo vizijos konkretizavimu. Rugsėjo pradžioje vyks tos tarptautinės architektūrinės dirbtuvės tai vizijai suformuoti“, – aiškina Z.Baubonis.

Jis patikina, kad tai didžiausias šio sezono atradimas – po vaikų darželio pastatu atrastos sinagogos liekanos nebuvo sunaikintos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių atradimų pristatymas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių atradimų pristatymas

„Atrasta viena pagrindinių sinagogos vietų – bima, kuri, krikščioniui paprasčiau suprantama kaip sakykla. Išlikęs bimos padas, sinagogos grindys yra išlikusios. Tai viena, kas tikrai nudžiugino. O antras pagrindinis tyrimų tikslas buvo ritualinių pirčių komplekso, arba mikvų, tikslios lokalizacijos darbai. Pavyko lokalizuoti šiaurinę ir pietinę sieną“, – atliktus darbus pristato Z.Baubonis.

Jis aiškino, kad archeologinių kasinėjimų metu pavyko nustatyti ne tik pirčių komplekso ribas – buvo rastas ir pačios didžiosios sinagogos pastato Šiaurės Rytų kampas, tad nuo 2011 m. per kelis sezonus atrasti trys sinagogos kampai, leidžiantys nustatyti tikslią vietą. Mat istoriniai planai, surasti šaltiniuose, turi paklaidas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologinių tyrimų vieta

„Nustebino, kad didžiosios sinagogos pastatas yra išlikęs, jo liekanos neblogai išsilaikė, kadangi jau jos statybų metu, siekiant padidinti vidaus aukštingumą, pastatas buvo įgilintas nuo tuometinio žemės paviršiaus beveik du metrus. Tai tie du metrai pastato ir liko – šiek tiek pažeisti vėlesnių statybų metu, bet liko“, – sako Z.Baubonis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min