„Tai tik laiko klausimas. Generaliniam urėdui yra toks pavedimas – jis turės atnešti jau labai konkretų planą, kurias pirmiausia apjungti urėdijas. Pirmiausia, manau, bus kokie du, trys, keturi apjungimai“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje pareiškė ministras.
„Labai sunkiai galime paaiškinti, kodėl mums reikia tiek daug įmonių santykinai nedideliam (miškų – BNS) ūkui valdyti ir mes anksčiau ar vėliau būsime priversti grįžti prie to“, – tvirtino K.Trečiokas.
Pasak jo, išlaikyti 42 urėdijas yra neracionalu.
„Šitas ūkis turi būti rentabilus. Išskaidymas jėgų į 42 (urėdijas – BNS) yra neracionalus ne tik valdymo prasme. Labai yra netolygūs ūkiai – yra urėdijos, kaip pavyzdžiui, Trakų, kuri turi brandų, labai geros kokybės mišką, bet kokiu metų laiku gali įeiti paimti nukirsti ir be didelių pastangų gali gauti užtikrintos kokybės medieną. Bet yra ūrėdijų Dzūkijoje, Aukštaitijoje, kur užpelkėjusios, yra lapuočiai miškai, pavyzdžiui, drebulynai, kur mediena tinka tik malkoms. Todėl pasiekti tuos pačius pelningumo rodiklius neįmanoma“, – parlamentarams aiškino K.Trečiokas.
Jis pripažino, kad 5 šalies ūrėdijos niekada nedirbs pelningai, o „problemų turi daugiau“ urėdijų.
Dėl didelio urėdijų skaičius Lietuvą pavasarį kritikavo EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria.
Premjeras algirdas Butkevičius taip pat yra sakęs, kad Lietuva, siekdama 2018 metais prisijungti prie EBPO, privalo paspartinti urėdijų pertvarką.
Valstybinės miškų urėdijos pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 9,764 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno – 3,4 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-kovą.
