Automobilių teršalai – tai, kuo kvėpuojame
Oro kokybės vertinimo tyrimai rodo, kad automobiliai yra viena iš pagrindinių oro užterštumo miestuose priežasčių. Medžiagos, kurias išmeta automobiliai susikaupia ir ilgai laikosi ore, kuriuo mes kvėpuojame kiekvieną dieną.
„Važiuodami automobiliai degina kurą ir išmeta tam tikrą kiekį teršalų į orą. Pavyzdžiui, jeigu stambūs taršos šaltiniai, tokie kaip energetikos įmonės, teršalus išmeta didesniame aukštyje ir, dažniausiai, jie išsiskirsto aukščiau. Na, o automobilių išmetamosios dujos įprastai yra prie pat žemės, todėl kildamos į viršų praeina pro mūsų visų nosis“, – sako Z. Šilienė.
„Teršalų išsisklaidymas priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu orai vėjuoti, lietingi, tuomet teršalai išsisklaido greičiau ir didesnės įtakos oro užterštumui neturi. Tačiau jei nusistovi ramūs ir ilgai besilaikantys panašūs orai, tuomet teršalai ore laikosi ilgiau“, – sako oro kokybės vertinimo specialistė. Automobilių skleidžiamas oro užterštumas priklauso nuo dviejų priežasčių: nuo teršalų patenkančių į orą kiekio, ir nuo to, kokios oro sąlygos yra jiems išsisklaidyti.
Nevažiuojantis automobilis taršos nedidina
Mūsų kasdieninio susisiekimo priemonės aplinkai ir žmogui kenksmingus teršalus išskiria keliais būdais. Pagrindiniai iš jų mus pasiekia kartu su išmetamosiomis dujomis ir dylant važiuojančių automobilių dalims.
„Nevažiuojantis automobilis oro taršos nedidina. Oro tarša didėja dėl važiuojančių automobilių deginamo kuro išmetamų teršalų. Taip pat teršalai į aplinką išmetami dylant padangoms, stabdžių kaladėlėms ar kitoms dalims. Dalelės nusėda ant gatvių dangos ir yra pakeliamos pravažiuojančių automobilių. Arba yra tokios lengvos, kad tiesiog kybo ore“, – pasakoja Z. Šilienė.
Nors Lietuvos įstatymai draudžia, tačiau dažnai pasitaiko, jog lietuviai nebenaudojamomis padangomis bando atsikratyti patys, neįvertindami kokią žala daroma aplinkai.
Kita opi oro taršos problema – netinkama nebenaudojamų dalių eksploatacija – ypač padangų. Nors Lietuvos įstatymai draudžia, tačiau dažnai pasitaiko, jog lietuviai nebenaudojamomis padangomis bando atsikratyti patys, neįvertindami kokią žala daroma aplinkai.
„Išmestos padangos yra atliekos, o atliekų deginimas Lietuvoje yra draudžiamas įstatymu. Tačiau ne visi piliečiai šio įstatymo laikosi. Padangos deginamos norint jomis atsikratyti, arba norint pagražinti nuosavų kiemų aplinką, taip pat jos deginamos dėl kuro, nors manau, kad toks kuras daugiau teršia, nei šildo“, – sako specialistė.
Automobilių taršos mažinimas – visų mūsų pareiga
Automobilių skleidžiama tarša pavojinga visų mūsų sveikatai ir mus supančiai natūraliai aplinkai. Todėl kiekvieno vairuotojo pareiga – kiek įmanoma mažinti jo susisiekimo priemonės sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai. Kaip teigia Zita Šilienė, jei tik yra pasiryžę, vairuotojai turi visas sąlygas prisidėti prie aplinkos saugojimo.
„Taršą mažina kokybiškesnio kuro, tobulesnių, efektyvesnių, mažiau teršalų išmetančių variklių naudojimas. Svarbu ir kuro tipas – dyzelinis kuras yra labiau taršus, benzininis – mažiau. Reikėtų vengti transporto spūsčių, nes laukdami prie šviesoforo ar sankryžos, automobiliai teršalų išmeta daugiau. Apskaičiuota, kad mažiausiai teršalų automobiliai išmeta ir efektyviausiai dirba važiuodami 50-90 km/val. greičiu“, – pasakoja specialistė.
Siekdami gerinti mus supančio oro kokybę, turime domėtis ir reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. Oro kokybės vertinimo rezultatai visiems gyventojams pasiekiami internete – Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje.
Tokiais epizodais, kai oro užterštumas yra padidėjęs, jeigu tik yra galimybė, geriau naudotis viešuoju transportu, nevažiuoti savo transportu – stengtis, kad automobilių mieste būtų kuo mažiau.
„Dabar informacija apie oro užterštumą yra skelbiama viešai. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių pasiekia informacija apie padidėjusį oro užterštumą, o neretas ir pats iš padūmavusio oro pajaučia oro kokybės suprastėjimą. Tokiais epizodais, kai oro užterštumas yra padidėjęs, jeigu tik yra galimybė, geriau naudotis viešuoju transportu, nevažiuoti savo transportu – stengtis, kad automobilių mieste būtų kuo mažiau“, – pataria specialistė.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė gyventojus skatina keisti įpročius ne tik kelyje, bet ir atsakingiau tvarkytis buityje. Mažesnis suvartojimas – būdas mums visiems prisidėti prie aplinkos saugojimo.
„Na, o visiems, ne vien automobilių savininkams, reikėtų pratintis prie taupesnio vartojimo. Taupyti elektrą, šilumą, vandenį, prekes ar produktus. Bet kurio produkto pagaminimui reikia deginti kurą, o tai pagrindinis taršos šaltinis. Tad kuo mažiau suvartosime – tuo mažiau reikės gaminti, tuo mažiau bus sunaudojama energijos, tuo mažiau deginama kuro, tuo mažiau teršiama aplinka“, – sako Z. Šilienė.