Kita vertus, įspėjama, jog terminalo statyba ir Klaipėdos uosto kanalo gilinimas gali paveikti kai kurių rūšių žuvų – karšių, ungurių – populiacijas, kurios dėl sūrėjančio marių vandens gali trauktis į Rusijos Karaliaučiaus srities vandenis.
Šią savaitę Neringos savivaldybėje bendrovės „Sweco Lietuva“ ir „Klaipėdos naftos“ atstovai savivaldybės tarybos nariams, Kurių nerijos nacionalinio parko vadovams, Neringos bendruomenės atstovams pristatė suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projekto poveikio aplinkai vertinimą.
„Kompanija, kuri darė poveikio aplinkai vertinimą, pristatė savo sprendinius ir mes nuolatos sekame, kokie poreikiai yra Klaipėdos uosto plėtros ir priežiūros, ir kokie poreikiai, susiję su dujų terminalo statyba. Tas variantas, dėl kurio yra apsisprendusi Vyriausybė – kokio dydžio ir kokios apimties statyti dujų terminalą ir kokios gremzlės tanklaiviai atplauktų, kaip šiuo metu yra nagrinėjama, tai mus kaip aplinkosaugininkus tenkina esminai dalykai“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorius Tomas Tukačiauskas.
Tačiau, anot aplinkosaugininko, kai kurių abejonių dėl galimo poveikio Kuršių marių žuvų populiacijoms kyla vietiniams žvejams.
„Buvo keliamas klausimas dėl vietos žvejų galimų poreikių ir jei, vis dėlto, net ir neženkliai daugiau jūros vandens plūsteltų į Kuršių marias, vietiniai žvejai, ypatingai Juodkrantės ir Pervalkos, jau dabar lyginant su ankstesnių metų rodikliais pagauna mažiau, tai tiesiog žmonės ir vietos valdžia jaudinasi kaip tai atsilieptų ekonominiam gyvenimui. (...) Tiesiog galimai pasikeistų rūšinė žuvų sudėtis ir nežinia, ar žvejams tai būtų ekonomiškai naudinga, jei plūsteltų tos žuvų rūšys, kurios mėgsta sūrų ar pusiau sūrų vandenį“, – kalbėjo T.Tukačiauskas.
Anot jo, šiuo atveju žuvų populiacijoms poveikį gali daryti ne tiek dujų terminalo statyba, kiek su tuo susijęs Klaipėdos uosto kanalo gilinimas.
„Klausimas esminis – kiek mes, visa šalis, galime leisti gilinti pagrindinį Klaipėdos uosto kanalą ir kada jau bus ta riba, kai pasakysime, kad mes nebegalime jo gilinti, nes poveikis Kuršių marioms jau bus toks, kokio mes nebesitikime. Bet tai platesnis klausimas“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovas.
„Mes kaip parko direkcija daugiausia dėmesio skiriame biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai, mus domina galimas poveikis rūšims, tiek toms, kurios veisiasi Kuršių mariose, tiek toms, kurios migruoja iš jūros ir atgal, kiek tai atsilieps ekosistemoms, pačiai lagūnai pačiai (...). Kuršių marios nėra vien gėlo telkinio šaltinis, žuvų rūšys čia gyvenančios prisitaikę prie dalinai gėlo ir dalinai sūraus vandens. Bet esmė tokia, kad šiaurinėje marių dalyje, kuomet vandens druskingumo procentas vis didesnis, kas susiję su uosto veikla, dalis žuvų kiekių pasitraukia piečiau, tai yra į Rusijos federacijos Karaliaučiaus pusę. Tai visos tos žuvys, kurios gaudomos įprastai Neringos gyvenvietėje – karšiai unguriai, kurie buvo gaudomi čia visuomet“, – sakė aplinkosaugininkas.
Iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketinama pastatyti terminalą, kuris bus alternatyva rusiškoms „Gazprom“ dujoms ir, kaip tikimasi, įgalins atpiginti brangstančias dujas, kurių Lietuva daug naudoja šilumos ūkyje.
Pirmaisiais terminalo veiklos metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų, o jo pajėgumas ateityje būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.
