Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 22d. 05:59

Ar apie investiciją į būsimą premjerą prabilęs Raimondas Kurlianskis jau degina Eligijų Masiulį?

Raimondas Kurlianskis ir Eligijus Masiulis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Raimondas Kurlianskis ir Eligijus Masiulis

Trečiadienį pradėjęs duoti parodymus politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis suintrigavo pasakymu, kad jis ne kartą finansavo Eligijaus Masiulio politinę veiklą. 15min kalbinti teisininkai patikino, kad R.Kurlianskis turėtų tai paaiškinti, nes ką jis sumanė, iš vieno pareiškimo pasakyti sunku. Pasak teisės specialistų, viena vertus, teisme – kiekvienas už save, bet kita vertus, išsiskyrusios kaltinamųjų versijos rodo, kad nei vienu, nei kitu pasitikėti negalima.

Trečiadienį parodymus teismui duoti pradėjęs R.Kurlianskis nustebino pareiškimu, kad 90 tūkst. eurų, kuriuos teisėsauga vadina kyšiu, buvo skirti E.Masiulio politinei veiklai.

„Taip, tai buvo 90 tūkst. eurų Eligijaus Masiulio politinei veiklai ir rinkimų kampanijai finansuoti. Ir tai yra visiška tiesa ir tai neturi nieko bendro su prokuroro aprašytais teisėkūros procesais. Ir dar daugiau – tai ne pirmas ir net ne paskutinis kartas, kai aš finansavau Eligijaus Masiulio, iš dalies finansavau, politinę veiklą“, – teisme pareiškė jis.

R.Kurlianskis pabrėžė, kad paskutinysis kartas buvo jau aptartas ir teismo procese, omenyje turėdamas 2019 metų vasarį teismo posėdyje prokuroro Justo Lauciaus pagarsintą atvejį, kad R.Kurlianskis E.Masiuliui, su kuriuo net negalėjo bendrauti, pervedė 10 tūkst. eurų.

R.Kurlianskis trečiadienį sakė, kad tai buvo paskola, kurią E.Masiulis panaudojo rinkimų užstatui 2019 metų savivaldos rinkimuose.

Siekis – kad E.Masiulis taptų premjeru

Kalbėdamas apie 90 tūkst. eurų buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas pabrėžė, kad dabar jau nebeįmanoma pasakyti, teisėtai ar neteisėtai juos E.Masiulis būtų panaudojęs 2016-ųjų Seimo rinkimams.

„Tačiau visos intencijos buvo viską atlikti gerai. Mano siekis buvo, kad sektųsi, kad Liberalų sąjūdis, kuris atitinka mano politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, linkęs į reformas, taptų pirmaujančia politine jėga, E.Masiulis taptų premjeru, o po kokių 10–15 metų, Lietuvos prezidentu“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Kurlianskis

Tačiau čia pat pabrėžė, kad tai „neeliminuoja nekilnojamojo turto klausimo“, turėdamas omenyje, kad jis esą nedegina E.Masiulio versijos, kad 90 tūkst. eurų buvo paskola jam, kurią jis su dabar jau buvusios žmonos giminėmis ketino investuoti į nekilnojamąjį turtą Nidoje.

„E.Masiulio pasiryžimas asmeniškai prisiimti įsipareigojimus skolintis žavėjo, nes tai reiškė didelį pasitikėjimą savimi, tikėjimą savo politine jėga, tikėjimą ir savo idėjomis. Mane tai žavėjo. Intencijos buvo padaryti viską tik legaliai“, – kalbėjo R.Kurlianskis.

Žada, kad paaiškinimas bus logiškas

Ką tai reiškia? Ar gali investicija į būsimą premjerą tuo pat metu būti ir paskola? O gal R.Kurlianskis bando pasakyti, kad užsidirbęs iš investicijos E.Masiulis būtų buvęs geresnis politikas?

R.Kurlianskis teigė viską paaiškinsiantis vėliau ir žadėjo, kad logikos tame paaiškinime nepritrūks.

„Aš pasisakysiu vėliau nagrinėjant atskirai išskirtą epizodą“, – kalbėjo jis.

Per posėdžio pertrauką R.Kurlianskis savo pareiškimo paaiškinti nepanoro, sakydamas, kad pirmiausia jį turi išgirsti teismas. Jis dar kartą patikino, kad su E.Masiulio versija tai nesikerta, o pats E.Masiulis to nekomentavo, ragindamas palaukti R.Kurlianskio parodymų tęsinio. Jis išsisuko nuo klausimo, ar toks pareiškimas jam buvo staigmena, teigdamas, kad jo niekas nei stebina, nei nestebina.

Parodymus teismui R.Kurlianskis davė ir 2018 metų rugpjūtį. Jis tikino paskolinęs E.Masiuliui 90 tūkst. eurų.

„90 tūkst. eurų paskolinau asmeniškai E.Masiuliui“, – trijų teisėjų kolegijai tuomet sakė R.Kurlianskis. Jis sakė nesidomėjęs, kam konkrečiai bus naudojami pinigai ir tai jam ir nerūpėję.

R.Merkevičius: prieštaravimai rodo, kad nei vienu, nei kitu pasitikėti negalima

Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Remigijus Merkevičius 15min ketvirtadienį svarstė, kad galbūt ne tas procesinis etapas, kad R.Kurlianskiui ir E.Masiuliui reikėtų pradėti eiti vienam prieš kitą.

Jei vienas pasako, kad paskola, o kitas sako, ne, čia ne paskola, o aš taip daviau, jau skamba nekaip.

„Galima spėti, kad greičiausiai bus pasakoma, jog aš daviau tuos pinigus ne Masiuliui kaip žmogui ir tai nebuvo susiję su jokiais tikslais, norais ar interesais, o kaip jau E.Masiulis tuos pinigus apskaitė ar neapskaitė, kur jis juos panaudojo, čia jo reikalas“, – svarstė teisininkas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Advokatas Remigijus Merkevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Advokatas Remigijus Merkevičius

Jis pabrėžė, kad kol kas, R.Kurlianskiui pasakius A, bet nepasakius B, svarstyti apie jo intencijas sunku.

„Jei vienas pasako, kad paskola, o kitas sako, ne, čia ne paskola, o aš taip daviau, jau skamba nekaip“, – pabrėžė pašnekovas.

R.Merkevičius svarstė, kad gali būti, jog R.Kurlianskis neatsisakys paskolos versijos, aiškindamas, kad E.Masiulis galbūt pats kažkokiu būdu tuos pinigus galbūt naudotų partijai.

„Kaip ten bebūtų, viduryje teisminio nagrinėjimo pasakyti kažkokią staigmeną, kuri kelia daugiau abejonių, jau gynybos požiūriu nelabai kaip skamba. Kol kas įvertinti visą situaciją sudėtinga – norėtųsi visą istoriją išgirsti. Tada būtų galima žiūrėti, ką ji mums signalizuoja“, – kalbėjo baudžiamosios teisės ekspertas.

Tačiau jis pabrėžė, kad gynybos teorija sako, jog kuo anksčiau kaltinamasis turės aiškią gynybos poziciją, kuo nuosekliau ją vystys teismo proceso metu, tuo ji bus įtikinamesnė, pagrįstesnė ir kokybiškesnė.

„O kaitaliojimas, mėtymasis parodymais, nežinojimas istorijos, su kuria keliauji į teismą, neprideda patikimumo ir įtikinamumo“, – kalbėjo jis.

Teisininko teigimu, jei byloje faktai tokie, iš kurių matyti, kad nusikaltimo nebuvo, kaltinamiesiems geriau laikytis vienos versijos.

„Tada niekas nieko blogo nepadarė, – pridūrė jis. – Prieštaravimas vienas kitam rodo, kad nei vienu, nei kitu greičiausiai pasitikėti negalima. Tai sako, kad greičiausiai prokurorui ir teismui teks remtis kažkokiais kitokiais įrodymais, o ne jų parodymais, nes parodymai, nuolat kaitaliojami, neverti pasitikėjimo.“

Kokie kiti įrodymai šioje byloje, R.Merkevičius teigė nežinantis, tačiau jei kaltinamųjų versijos išsiskirs, teismui teks remtis kažkuo, kas turi objektyvesnį pamatą.

Tačiau pašnekovas ne kartą pabrėžė, kad šiame etape sunku atsakyti į kylančius klausimus ir patikino, kad daugiau parodys kiti R.Kurlianskio veiksmai.

„Kol kas tas vienas pasakymas gali būti tiesiog sensacijų vaikymasis ir tiek. Visaip gali būti“, – patikino teisės ekspertas.

Jo teigimu, įdomu, kaip šią istoriją teisiškai paaiškins R.Kurlianskio advokatai.

„Nes jo pasakymas, kad aš investavau į žmogų, kaip į premjerą... Klausimas, ar tu turėjai lūkestį kažkokį, kuris gal korupcinis, bet gali būti ir labai nekorupcinis, altruistinis. Visoks jis gali būti. Kita vertus, yra Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo reglamentacijos, aiškios struktūros, skaidrumas galų gale yra.

Na, jei mes dabar kiekvienas investuosime į kitą žmogų kažkokius slaptus pinigus tikėdamiesi ar nesitikėdami kažko, bus gal chaosas truputėlį? Įdomu, į kokį teisinį rūbą tą jo paaiškinimą, tuos visus faktus įvilks. Tada būtų galima vertinti ir spėlioti, kas nutiks. O kol kas aš nieko nepasakyčiau – kol kas daugiau klausimų, negu atsakymų“, – kalbėjo jis.

V.Bužinskas: kaltinamojo saugumas jam pačiam – pirmoje vietoje

Patyręs baudžiamųjų bylų advokatas Valdemaras Bužinskas 15min sutiko, kad labai dažnai bylose būna taip, kad kaltinamųjų versijos ima skirtis ir jie atsisuka vienas prieš kitą.

Pašnekovas pabrėžė nesantis politinės korupcijos bylos dalyvis, todėl kalbėti apie šią bylą jam būtų neetiška, tačiau pasidalijo mintimis apie tai, kaip būna baudžiamosiose bylose.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Advokatas Valdemaras Bužinskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Advokatas Valdemaras Bužinskas

„Tikrai nieko naujo, tokia situacija labai dažnai nutinka bylose. Kiekvienas turi savo interesų. Pirmiausia kiekvieno interesas yra paties saugumas. Net jeigu versijos būna aptartos, anksčiau ar vėliau dažniausiai grįžtama prie asmens saugumo, kuriam jis teikia prioritetą, ir tai yra suprantama“, – kalbėjo jis.

V.Bužinskas teigė tokių situacijų matęs ne vieną.

„Stebėtis tikrai nereikia, tam procesas ir numato, kad kaltinamasis neatsako už savo parodymų teisingumą. Jis turi teisę duoti parodymus, gali jų neduoti. Gali duoti tokius parodymus, kurie jam yra palankūs“, – pabrėžė jis.

O jei to paties kaltinamojo parodymai skiriasi? Kaip į tai žiūri teisėjai?

„Mes, profesionalai, prie to esame pripratę. Dėl to išankstinės nuostatos nė vienoje byloje neturėtų būti. Ir tai suprantama kiekvienam, nes pirmoje vietoje yra asmeninis saugumas ir asmeninis interesas. Jį suderinti su kolektyviniu visada yra labai sunku ir, matyt, ne visada būtina“, – pabrėžė jis.

Komentarai: 11

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:04
01:42
01:50

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min