„Sputnik“ – toks naujo projekto pavadinimas – sukurtas remiantis valstybei priklausančia naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir radiju „Golos Rossiji“. Šis Rusijos propagandai skleisti skirtas projektas turi apimti 30 valstybių. Valstybės saugumo departamentas (VSD) į „Sputnik“ atkreipė dėmesį 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. O praėjusią savaitę jau įspėjo dėl agresyvaus „Sputnik“ veržimosi.
VSD teigimu, Vilniuje ir Taline „Sputnik“ darbuotojai rinko informaciją apie veikiančias radijo stotis, televizijos kanalus, aiškinosi galimybes įsigyti transliacijų licencijas, bendravo su Rusijos ambasadų darbuotojais, tėvynainių organizacijų atstovais.
Dar vienas įdomus faktas, kad valstybinis, Kultūros ministerijai priklausantis „Goskoncert“ perka „Russkoje radijo“. Ar tai kaip nors susiję su „Sputnik“, kol kas galima tik įtarti. Kita vertus, kokią tai darys įtaką Lietuvoje girdimai „Russkoje radijo“?
Lietuvos „Russkoje radio“ – pagal Rusijos, o ši – pagal „Goskoncert“
Rusijos žiniasklaida pranešė apie keisčiausią sandorį radijo verslo rinkoje: naftos bendrovės „Lukoil“ bendrasavininkiai Vagitas Alekperovas ir Leonidas Fedunas parduoda pelningai veikiančios „Rusijos mediagrupės“ akcijas. „Rusijos mediagrupė“ valdo televiziją ir penkias populiarias radijo stotis, tarp jų – „Russkoje radijo“.
Akcijas perka nuostolingai dirbantis valstybinis „Goskoncert“. Pastarasis yra Kultūros ministerijos įmonė, kuri organizuoja valstybinius politinius renginius. Vienas jų – įspūdingas pergalės šou Sevastopolyje, kurio pagrindinis svečias – Vladimiras Putinas.
„Russkoje radio Baltija“ vadovybė tikina, kad savininkų pasikeitimas Maskvoje iš Vilniaus transliuojamų radijo laidų turiniui įtakos neturės.
„Russkoje radijo“ programa transliuojama visoje Rusijoje bei 13 valstybių, tarp jų – ir Baltijos šalyse. Lietuvoje ją transliuoja „Russkoje radio Baltija“, kurios daugiau nei 92 proc. akcijų priklauso „Achemos“ valdomam „Radiocentrui“.
„Russkoje radio Baltija“ užima maždaug ketvirtadalį auditorijos, ypač radijo stotis populiari tarp taksistų ir turgaus prekiautojų. Jos programa ruošiama remiantis Maskvoje parengta „Russkoje radio“. „Kasmet pratęsiama franšizės sutartis suteikia teisę naudoti „Russkoje radio“ muzikinį formatą, šaukinius ir logotipą.
„Russkoje radio Baltija“ vadovybė tikina, kad savininkų pasikeitimas Maskvoje iš Vilniaus transliuojamų radijo laidų turiniui įtakos neturės.
„Jeigu situacija pakryps taip, kad valstybinės įmonės pradės reguliuoti produktus bei programas ir tai neatitiks, mūsų nuomone, Lietuvos piliečių interesų, visų pirma, mes nepratęsime franšizės sutarties ir, visų antra, mus domina žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir jų interesai“, – sakė „Russkoje radio Baltija“ programų direktorius Ernestas Alesinas.
„Sputnik“ skleis „teisingą informaciją“ iš Rusijos
Lietuvos radijo rinkos reguliuotojas tikina, kad pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys transliuojamam turiniui.
„Jie yra stebimi, matomi ir girdimi ir jeigu būtų kokie nors pažeidimai, tai atitinkamai reaguotumėme. Ir labai greitai“, – sakė Radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas.
Rusijos žiniasklaida rašo, kad „Rusijos mediagrupės“ ir „Goskoncert“ sandoriu suinteresuota paslaptinga trečioji šalis. Kas ji, neatskleidžiama.
Sutampa taip ar ne, tačiau kitai Rusijos valstybinei žinybai – Užsienio reikalų ministerijai – pavaldi naujienų agentūra „Rossija segodnia“ pradėjo realizuoti „Sputnik“ projektą. Planuojama 30 valstybių steigti interneto portalus, televizijas ir radijo stotis, kurie skleistų neva „teisingą informaciją“ iš Rusijos. Tačiau Rusijos propagandistams Europoje sekasi sunkiai, tad veikiama pagal principą „jei neleidžia per duris, tai braunamasi per langus“.
Sulaukia „Sputnik“ emisarų
Antradienį Rusijos NTV graudeno, kad Lenkijos priežiūros institucija grasina vienai radijo stočiai atimti licenciją, už tai, kad ji neteisėtai transliuoja „Sputnik“ parengtą informaciją.
Prieš savaitę „Eesti Ekspress“ pranešė, kad „Sputnik“ atstovai verbavo estų žurnalistus iš populiarių rusiškų leidinių ir radijo stočių. „Rossija segodnia“ nusamdė estų teisininkus, kad šie parengtų „Sputnik“ registracijos Estijoje dokumentus.
Antradienį „Rossija segodnia“ informacijos agentūros išplatino pareiškimą, kad Latvijos valstybinės institucijos vilkina licencijos išdavimą „Sputnik“.
Po dienos, liepos 8 d., Latvijos parlamentas atleido nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių priežiūros tarybos vadovą Ainarą Dimantą.
Lietuvos saugumas įspėja, kad Vilniuje taip pat sulaukta „Sputnik“ emisarų.
„Tie emisarai ieško kontaktų su vietine žiniasklaida, vietiniais apžvalgininkais arba šiaip žmonėmis, iš kurių galėtų suformuoti tokias profesionalias komandas, kurios operatyviai perduotų informaciją ir žinias iš Lietuvos. Patys suprantate, kokio pobūdžio tai būtų informacija“, – sakė VSD atstovas Vytautas Makauskas.
Skuba dėl įstatymo pataisų
Svečiai iš Maskvos kalbino rusiškai transliuojančių radijo stočių ir televizijos atstovus, aiškinosi galimybes pradėti veiklą Lietuvoje oficialiai, ir tai jiems gali pavykti.
Šios įstatymo pataisos įsigalios tik nuo spalio pirmosios. O kol kas radijo stoties savininkai privalo informuoti reguliuotoją tik jei parduoda kontrolinį akcijų paketą.
„Teisinio pagrindo atsakyti mes neturėtumėme. Taigi, jeigu būtų toks prašymas, matyt, Komisija neturėtų pagrindo neišduoti (licencijos). Bet jei įvyktų koks matomas pažeidimas, tai Komisijai būtų daug paprasčiau reaguoti“, – sakė E. Vaitekūnas.
Gegužę Seimas tik iš antro karto priėmė prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, sustiprinta informacinės erdvės apsauga nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos.
Šios įstatymo pataisos įsigalios tik nuo spalio pirmosios. O kol kas radijo stoties savininkai privalo informuoti reguliuotoją tik jei parduoda kontrolinį akcijų paketą.
Rusijos informacinius karus tyrinėjantis ekspertas svarsto, kad šia aplinkybe Maskva dar gali suspėti pasinaudoti.
„Kodėl bandoma forsuoti? Vienas iš argumentų – norima dabartinėje teisinėje aplinkoje išspręsti šituos dalykus, nes akivaizdžiai matyti – yra bijoma. Bijoma, kad ateityje gali būti persvarstomas toks reguliavimas, o tiksliau – bandymai apeiti reguliavimą – ir jiems čia gali būti sunkiau steigtis“, – pasakojo VU Tarptautinių mokslų ir politikos instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Veikia ir be leidimų
Tuo metu Estijos saugumo policija KaPo kasmetėje ataskaitoje tvirtina, kad „Rossija segondia“ projektas „Sputnik“ Baltijos šalyse iš dalies jau veikia ir be oficialių leidimų: pernai spalį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įsukta interneto žiniasklaidos priemonė „Baltnews“, kurią finansuoja Nyderlanduose registruota „Exclusive Media Holding B.V.“
Estų saugumo policijos duomenimis, pastarąją bendrovę kontroliuoja „Rossija segodnia“, vienas iš „Baltnews“ steigėjų – Eurazijos ekonominės sąjungos instituto direktorius Vladimiras Lelechinas.
Lietuvoje už „Baltnews“ veikimą atsakingas buvęs „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Anatolijus Ivanovas, prieš tai dirbęs Ramiojo vandenyno „Krasnaja zvezda“ korespondentu. A.Ivanovas yra III rango atsargos kapitonas, Rusijos pilietis, turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
