Problema yra rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pradžių – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didelė kietųjų dalelių koncentracija žmogaus gyvenimo trukmę sumažina beveik metais. Organizacijos skaičiavimu, per metus 2 milijonai žmonių miršta dėl oro taršos, kuri sukelia kvėpavimo takų ligas, netgi plaučių vėžį.
Kas labiausiai didina taršą?
Benz(a)pirenas – tai kancerogeninė medžiaga, išmetama degimo procesų metu, dažniausiai deginant kietąjį kurą ir su transporto išmetamosiomis dujomis.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės teigimu, pagrindinės oro kokybės problemos Lietuvoje yra padidėjusi kietųjų dalelių KD10 ir benz(a)pireno koncentracija aplinkos ore. Kietosiomis dalelėmis vadinami ore esančių skysčio lašelių, smulkių dalelių mišiniai, kuriuose gali būti įvairių pavojingų elementų, pavyzdžiui, rūgščių, metalų, šaligatvių dangos dulkių ir pan. Kuo smulkesnės dalelės, tuo labiau jos kenkia mūsų organizmui ir gali prasiskverbti net į kraujotakos sistemą. Benz(a)pirenas – tai kancerogeninė medžiaga, išmetama degimo procesų metu, dažniausiai deginant kietąjį kurą (pvz., medieną) ir su transporto išmetamosiomis dujomis (labiausiai iš dyzelinių variklių).
Kietųjų dalelių KD10 koncentracija ore laikoma normalia, jei paros vidurkis neviršija 50 µg/m³, o metų vidurkis – 40 µg/m³. Benz(a)pireno koncentracijos ore metų vidurkis neturi viršyti 1 ng/m³.
Termometro stulpelis koreguoja ir oro užterštumą
„Meteorologinės sąlygos neišvengiamai veikia ir oro kokybę. Užterštumas labiausiai didėja nusistovėjus anticiklonams, t.y. orams be vėjo, kritulių, žiemą įsivyravus dideliems šalčiams, o vasarą – karščiams“, – sako V. Bimbaitė.
Užterštumas labiausiai didėja nusistovėjus anticiklonams, t.y. orams be vėjo, kritulių, žiemą įsivyravus dideliems šalčiams, o vasarą – karščiams.
Oro kokybės vertinimo skyriaus specialistė pastebi, kad oro užterštumas labiausiai padidėja spalio-balandžio mėnesiais, t.y. šildymo sezono metu. „Esant labai šaltiems orams, pavyzdžiui, tokiems, kurių sulaukėme metų pradžioje, gyventojai individualiuose namuose, energetikos įmonės, katilinės intensyviai kūrena, tad į orą patenka daugiau teršalų. Vyraujant šaltiems orams paprastai nebūna vėjo, kritulių, tad visi šie teršalai kaupiasi ore netoli žemės paviršiaus ir, jei meteorologinės sąlygos nesikeičia ilgesnį laiką, jų koncentracija didėja“, – savo V. Bimbaitė.
Ji pastebi, kad oro užterštumui žiemą įtakos turi ir transporto priemonių išmetami teršalai. Visgi transporto priemonės teršia visus metus.
Didesnis oro užterštumas būna ir pavasarį, ištirpus sniegui. „Pradžiūvus gatvėms, nusistovėjus sausiems orams kietųjų dalelių ypač padaugėja didžiuosiuose miestuose prie gatvių, kur intensyvus eismas“, – sako V. Bimbaitė.
Vasarą ir ankstyvą rudenį kietųjų dalelių padaugėja tada, kai nusistovi sausi, palyginti ramūs orai. Pavyzdžiui, 2015 metų rugpjūtį buvo daug dienų, kada kietųjų dalelių koncentracija ore viršijo nustatytą normą. Šiltuoju metų laiku oro kokybei miestuose daugiausia įtakos turi transportas ir pakeltoji tarša, kai papildomu taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniu tampa nešvarios šalikelės, statybvietės, kelio remonto darbai ir pan.
Tarp teršėjų – ir automobiliai, ir namų ūkiai
Specialistė pastebi, kad daugiausia kietųjų dalelių išmeta namų ūkiai ir transporto priemonės, o benz(a)pireno – namų ūkiai. Visgi pastarųjų tarša priklauso nuo įsirengto katilo, naudojamo kuro kokybės, teisingos įrangos eksploatacijos, kaminų valymo dažnumo.
Nors pramonės, energetikos įmonės taip pat išskiria daug teršalų, tačiau specialistė pastebi, kad čia galioja griežti aplinkosaugos reikalavimai, daugiau kontrolės, įdiegti filtrai, kitos aplinkosaugos priemonės.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad teršalai aplinkos ore yra ne tik iš vietinių taršos šaltinių, jie su oro masėmis pernešami iš kitų Europos regionų. Dažniausiai tokias teršalų pernašas pastebime rudenį, prasidėjus šildymo sezonui. Taip pat nemažai teršalų iš kaimyninės Lenkijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities gali būti atnešama šiltuoju metų laiku deginant organines atliekas, žolę, kilus miškų gaisrams“, – sako V. Bimbaitė.
Jautriausi – sergantieji kvėpavimo takų ligomis
Oro užterštumas gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Specialistė atkreipia dėmesį, kad jautriausi jam yra širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis (ypač astma) ar kitomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščiosios.
V. Bimbaitė gyventojams pirmiausia pataria domėtis esamu oro užterštumu. „Taip pat reiktų ir patiems rūpintis oro kokybe: naudotis viešuoju transportu, rinktis kitas alternatyvias susisiekimo priemones, o važiuojant automobiliu stengtis pavežti ir daugiau keleivių. Taip pat reiktų atsakingai rinktis kurą patalpų šildymui, nedeginti šiukšlių, žolės“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Padidėjus oro užterštumui Aplinkos apsaugos agentūros atstovė pataria vengti sportuoti lauke, dirbti sunkius fizinius darbus. Taip pat reiktų nevėdinti patalpų, jas dažniau valyti drėgnu būdu.
Ateityje tarša turėtų mažėti
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labiausiai užterštas didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – oras. Šiuose miestuose palyginti dažniau nei kitur Lietuvoje kietųjų dalelių KD10, benz(a)pireno koncentracija viršija normą. Čia teršalų koncentracija didesnė nei tokiuose mažesniuose miestuose kaip Jonava, Kėdainiai ar Mažeikiai, nors juose ir veikia stambios pramonės įmonės, turinčios įtakos oro kokybei.
„Tobulėjant technologijoms, jaunėjant automobilių parkui ir keičiantis visuomenės požiūriui į aplinkosaugą, oro kokybė turėtų gerėti. Ateityje galbūt kvėpuosime švaresniu oru, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojai“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.
