„Šilumos ūkio įstatymas yra rengiamas, baigiamas rengti. Planuojame konsultacijas su visuomene. Įstatymas labai svarbus ir tikimės šios Vyriausybės kadencijos metu jį pateikti Seimui“, – pirmadienį parlamentarus informavo A.Sekmokas.
Ministras neatsakė į parlamentarės ekonomikos komiteto narės Birutės Vėsaitės klausimą, ar naujame įstatymo projekte bus „sprendžiama šilumos punktų priklausomybė“.
„Nes šiaip jau gyventojai palikti likimo valiai“, – priekaištavo B.Vėsaitė.
Numatoma, kad šilumos ūkio reforma gali paliesti didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius.
Vyriausybė liepos pradžioje iš esmės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams, be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo.
Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis iki 2016 metų išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai bendrovei „Vilniaus energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose kituose mažesniuose šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės, tačiau beveik visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose rankose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad šilumos ūkio pertvarka bus naujojo Seimo „artimiausia užduotis“.
Pasak jos, žmonių interesų gynimas šilumos ūkio pertvarkos srityje išliks jos prioritetu. Prezidentė pažadėjo, kad vėl teiks savo iniciatyvas ir pasiūlymus šioje srityje.
