Remiantis tyrimo rezultatais, 12,3 proc. respondentų teigė manantys, kad Lietuvoje reikia naujų politinių jėgų, o 8,3 proc. buvo neapsisprendę.
Nuomonės, kad šaliai reikia naujų politinių partijų, dažniau laikosi asmenys, įgiję bendrąjį vidurinį išsimokslinimą, turintys aukščiausią perkamąją galią (daugiau nei 1 100 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) bei trijų didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – gyventojai.
Tuo metu asmenys, priklausantys 35–44 ir 55–74 metų amžiaus grupėms, įgiję specialųjį vidurinį ar aukštesnįjį išsimokslinimą, apklaustieji, kurių pajamos siekia 601–800 litų vienam šeimos nariui per mėnesį, taip pat gyvenantys kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose, bei darbininkai arba ūkininkai ir pensininkai, dažniau nurodė, kad Lietuvai nereikia naujų politinių partijų.
Sausio 15–28 dienomis tiesioginio interviu būdu apklausti 1 023 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 procentų. Pastaruoju metu Lietuvoje buvo įsteigtos dvi naujos politinės partijos: buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija, turinti frakciją parlamente, ir buvusios ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės vedama Lietuvos liaudies sąjunga (LLS). Tiesa, Teisingumo ministerija pastarąją registruoti atsisakė argumentuodama, kad partijos įstatai neatitiko Lietuvos įstatymų. LLS nutarė kovo mėnesį šaukti antrą steigiamąjį suvažiavimą ir pataisyti ministerijai užkliuvusius įstatus.
Tuo metu Krikščionių partija dar nėra pateikusi ministerijai partijai registruoti reikalingų dokumentų.
