„Lietuva nepritaria rekomendacijai liautis siaurinti tautinių mažumų narių teises ir laisves, nes laikosi nuomonės, kad tautinių mažumų narių teisės ir laisvės Lietuvoje nėra siaurinamos“, – rašoma ministerijos parengtame dokumente.
„Šiuo metu nagrinėjamos galimybės užtikrinti dar aukštesnį tautinių mažumų narių teisių ir laisvių apsaugos lygį“, – teigia ministerija.
Tokia pozicija nurodoma papildomame pranešime, kuriame nagrinėtos rekomendacijos, dėl kurių įgyvendinimo iš pradžių atsakymas nebuvo pateiktas. Poziciją pateikti Lietuva turi iki Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos pradžios šių mėtų kovo mėnesį.
Dokumentu, kuris teikiamas svarstyti Vyriausybei, nepritariama rekomendacijai tapti Europos regioninių ar mažumų kalbų chartijos dalyve. Argumentuojant tokią poziciją nurodoma, kad lietuvių kalba Lietuvoje turi valstybinės kalbos statusą, o Lietuvoje yra sudarytos plačios galimybės vartoti mažumų kalbas – švietimo, kultūros srityse, taip pat užtikrinama asmenų, nemokančių valstybinės kalbos, teisė į vertimą teismo procese ir administracinėje procedūroje.
Ministerija taip pat nurodo, kad Lietuva jau įgyvendina rekomendaciją priimti naują tautinių mažumų narių teises reglamentuojantį įstatymą – yra parengtas tokio įstatymo koncepcijos projektas.
Komentuodama nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose klausimą, ministerija nurodo, kad „Lietuvoje nagrinėjamos galimybės teisės aktuose numatyti leidimą oficialiuose dokumentuose vardus ir pavardes rašyti taip pat ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, tinkamai atsižvelgiant į valstybinės kalbos interesus ir laikantis nuomonės, kad šis klausimas yra aktualus ne vien tautinių mažumų nariams“.
Kartu primenama, kad Aukščiausioji taryba dar 1991 metais numatė galimybę nelietuvių tautybės asmenims pasirinkti savo vardų ir pavardžių rašymą su lietuviškomis galūnėmis arba be jų.
„Kita vertus, tarptautinė teisė nenumato tautinių mažumų nariams teisės į tai, kad oficialiuose valstybės dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašomi jų gimtąja kalba. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje yra įvairių tautinių mažumų, todėl apibrėžiant tautinių mažumų narių teises turėtų būti tinkamai įvertinti įvairių kalbų (taip pat ir tų, kurių rašmenys nėra lotyniško pagrindo) vartojimo interesai“, – rašo ministerija.
