Tai parodė naujienų portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Didžiosios dalies apklausos dalyvių nuomone, reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą. 41,6 proc. teigė, kad rentas turi gauti tik labiausiai nusipelnę asmenys, 22,8 proc. respondentų nuomone, skiriant rentą reikėtų atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą. Kad rentas reikia panaikinti, iš viso mano 22,8 proc. apklaustųjų.
Kad nieko keisti nereikėtų, tvirtino 6 proc. apklaustųjų.
Vyriausi bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau pasisakė už bet kokių rentų naikinimą.
34,1 proc. respondentų kaip pagrindinį rentos skyrimo motyvą nurodė tai, kad visuomenė tokiu būdu pripažintų nusipelniusių asmenų reikšmę valstybei. 28,7 proc. respondentų manymu, skirdama rentą valstybė turėtų atsidėkoti už nuveiktus darbus. 9,3 proc. teigė manantys, kad valstybė tokiu būdu galėtų užtikrinti orų pragyvenimą nusipelniusiems žmonėms.
3,3 proc. respondentų svarstė, kad renta padėtų išsaugoti nusipelnusius, svarbius žmones Lietuvoje, kad šie neišvyktų arba nepradėtų dirbti kitoms valstybėms.
Papildyta 10.31: Kubilius: rentas reikia skirti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti
Valstybės rentos turėtų būti skiriamos tiems asmenims, kurie negali savimi pakankamai pasirūpinti, teigia premjeras Andrius Kubilius.
„Akivaizdu, kad įstatymas turi nustatyti tokią rentų mokėjimo tvarką, kad žmonėms nekiltų abejonių, jog pagarba vienam ar kitam asmeniui, skiriant jam rentą, reikštų tą faktą, kad renta yra skiriama, kai tokiam žmogui reikia paramą pareikšti pasirūpinant juo socialiai, kai jis pats socialiai savimi jau dėl vienų ar kitų aplinkybių pakankamai nebegali pasirūpinti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.
A.Kubilius patvirtino, kad svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl prezidento valstybinės rentos mokėjimo klausimų. Konservatoriai tokį žingsnį ketina žengti spręsdami, ką daryti su didelės vertės turtą valdančios Kristinos Brazauskienės prašymu skirti jai valstybinę prezidento našlės rentą.
„Iš tikrųjų yra tokia nuostata, kad būtų galima paklausti ir KT, ar tikrai dabar galiojantis tos rentos mokėjimo taisykles nustatantis įstatymas (...) atitinka Konstituciją, ar jame yra pakankamai aiškios nuostatos, ir mes tai artimiausiu metu svarstysime“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Anot premjero, skiriant rentą turėtų būti atsižvelgiama ne tik į tai, kiek asmuo gauna pajamų iš darbo santykių, bet ir į tai, kiek iš viso jis turi pajamų.
„Rentų skyrimas turėtų būti toks, kad būtų atsižvelgiama ne tik į iš darbo santykių gaunamas pajamas, kaip iki šiol būdavo nustatoma, ir tai susiję su bet kuriomis rentomis, bet turėtų būti turimos omenyje bet kurios pajamos. Žmogus gali nebedirbti, nebegauti draudžiamųjų pajamų, bet, pavyzdžiui, gauti didžiules pajamas iš valdomo įvairaus turto, viešbučių ar kito nekilnojamojo turto“, – teigė ministras pirmininkas.
