-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2010 07 31

Aurelijus Veryga: „Tik laiko klausimas, kada tabakas taps visiškai nelegalia preke“

Kova su alkoholio bei tabako prekyba ir reklama nėra veltui – statistika rodo, kad pastaraisiais metais sumažėjo įvairių rizikos faktorių žmonių sveikatai, gyvenimui. Tuo itin džiaugiasi ne vienerius metus apie tabako ir alkoholio žalą visuomenę šviečiantis bei įstatymų pataisas inicijuojantis Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga. Dėl pastangų vaduoti Lietuvą nuo įvairių priklausomybių, o ypač – alkoholio, jis neretai vadinamas „naujuoju Valančiumi“.
Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

 Su 15min.lt bendravęs A.Veryga neabejoja, kad ne už kalnų diena, kai visuomenė visiškai atsisakys tabako. Alkoholį išvyti iš lietuvių pomėgių sąrašo bus sudėtingiau.

Įvairūs duomenys rodo, kad aktyvesnė kova su alkoholio ir tabako reklama bei prekyba duoda vaisių. Ar iš tiesų?

Taip, mes tuo labai džiaugiamės. Neblaivių vairuotojų sumažėjo praktiškai per pusę – 40 proc. ir tik per vienerius metus. Per dvejus metus trečdaliu sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu atvejų. Praėjusiais metais maždaug 400 žmonių mirė mažiau dėl su alkoholiu susijusių problemų. Apie 7 proc. sumažėjo probleminių šeimų dėl girtavimo. Neseniai iš policijos atstovų sužinojau dar vieną įdomų dalyką: uždraudus prekiauti alkoholiu po 22 val. sumažėjo ir bendras nusikalstamumo skaičius. O juk buvo tikėtasi, kad sunkmetis, nedarbas skatins didesnį nusikalstamumą. Žodžiu, visi rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu, rodo teigiamą dinamiką.

Mano misija – įrodyti žmonėms, kad be viso to (tabako ir alkoholio) galima gyventi

Tačiau Seimo nariai vis tiek linkę atšaukti šį draudimą ir vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką.

Tie rezultatai, apie kuriuos mes šnekame, yra geri mums ir tik mums. Tačiau turime suvokti, kad Lietuvoje yra daugybė įmonių, kurios iš prekybos alkoholiu gyvena ir joms tie rezultatai visai nėra geri – jų pardavimas sumažėjo. Šie žmonės daro viską, kad išsaugotų rinką, pardavimus, kad uždirbtų pinigų. Jų interesas aišku. Svarbu tik tai, kuo politikai vadovaujasi ir kokius argumentus pateikia. Žinoma, nė vienas jų negali pasakyti „mes norime, kad padidėtų vartojimas“, nes tai prieštarautų visiems įstatymams, kuriuos jie patys yra priėmę, kuriuose parašyta, kad vartojimas turi būti mažinamas. Tada lieka vienintelis argumentas, kad neva didindami legalią rinką, jie mažina nelegalios rinkos dalį.

Tačiau čia yra labai nedaug tiesos. Tai pasiteisina tik probleminių žmonių atvejais. Paskutinis alkoholikas, kuriam mirtinai reikia išgerti ir kuris skaičiuoja kiekvieną centą, vis tiek pirks pilstuką, o ne gėrimą iš parduotuvės.

O valstybei ta nelegali prekyba, pasirodo, nelabai ir rūpi – per tiek metų praktiškai nieko nebuvo padaryta, kad ją suvaldytų. Tik neseniai Seime buvo užregistruotas siūlymas dėl bausmių už kontrabandą sugriežtinimo. Žadama, kad už kontrabandos vežiojimą nebebus piniginių baudų, liks tik laisvės atėmimas.

Taip pat tik dabar susirūpinta apie pranešėjo apsaugą – liudytojas byloje yra saugomas valstybės, o pranešėjas apie nusikaltimą iki šiol niekam nerūpėjo. Jei žmogus būtų pranešęs apie laikomą kontrabandą, jis būtų rizikavęs savo gyvybe ir namais. Juk dažnai kontrabandininkai priklauso organizuotam kriminaliniam pasauliui, tai toli gražu nėra bobutė su skarele, stovinti turguje, kaip daug kam atrodo. Taip pat iki šiol nėra turto ir pajamų deklaravimo, kas parodytų, iš kur žmogus gauna pinigus.

Pavyzdžiui, Henytė (Kauno „daktarų“ grupuotės lyderis Henrikas Daktaras – aut. past.) niekada nedirbo, o jo „pilis“ prie Kauno stovi.

JAV yra žmogaus, o ne valstybės problema įrodyti, iš kur tu gavai turtą. Lietuvoje – atvirkščiai. Taip pat užsienyje yra ugdomas pareigūnų sąžiningumas. Tarkime, doras, nusipelnęs pareigūnas gauna įvairių lengvatų, jo vaikams yra apmokamas aukštasis mokslas. O jei šis pareigūnas įsipainoja į korupciją, visos lengvatos iš jo atimamos. Taigi, pareigūnai yra motyvuoti dirbti skaidriai.

Iš esmės Lietuvos politikai nieko nepadarė, kad nelegalią prekybą suvaldytų. Tam paaiškinti aš turiu dvi versijas: arba tas pats legalus verslas dalį savo verslo vykdo nelegaliai, t.y. pagamina kažkokį kiekį produkcijos nemokėdamas mokesčių, arba kai kurie Seimo nariai patys yra susiję su nusikalstamu pasauliu.

Yra užregistruotas siūlymas parduotuvėse padaryti specializuotus skyrius tik suaugusiems, kuriuose būtų pardavinėjamas alkoholis ir cigaretės. Juose turėtų būti filmuojama, o įrašas saugomas pusę metų, kad esant reikalui būtų galima patikrinti medžiagą. Verslo subjektui (įmonei) jau už pirmą pažeidimą būtų atimama licenzija. Todėl pardavėjai būtų suinteresuoti tikrinti jauno žmogaus amžių įrodantį dokumentą

Draudimai pardavinėti tabaką ir alkoholinius gėrimus nepilnamečiams galioja jau seniai, bet statistika rodo, kad nepilnamečiai vis tiek girtauja ir rūko. Kaip manote, kodėl taip yra?

Tai lemia keli dalykai. Pirmiausia – visuomenės požiūris. Dauguma suaugusių asmenų yra matę, kaip nepilnamečiams parduodamas alkoholis ar cigaretės. Tačiau tik retas yra pasakęs kokią nors pastabą. Kitas dalykas – baudos už pardavimą. Pavyzdžiui, teismas nagrinėja bylą: pardavęs alkoholį ar cigaretes nepilnamečiui asmuo yra pasiėmęs paskolą, turi du mažus vaikus. Žala padaryta nedidelė – nepilnamečiui parduotas tik vienas butelis. Šiam žmogui vietoje 3000 litų baudos skiriama 300 litų. Valstybė už visą šitą procesą sumoka keliolika tūkstančių, nes tai yra laikas, darbuotojai ir t.t. O asmuo, pardavęs nepilnamečiui svaigalus ir finale gavęs tik 300 litų baudos, tyčiojasi iš tų pareigūnų: imkit ir bauskit mane, kas man? Licenzija Lietuvoje yra atimama tik už pakartotiną nusikaltimą. Tačiau antrą kartą įrodyti to paties asmens padarytą nusikaltimą sudėtinga – jis jau bus gudresnis, labiau saugosis.

Šiuo metu yra užregistruotas siūlymas parduotuvėse padaryti specializuotus skyrius tik suaugusiems, kuriuose būtų pardavinėjamas alkoholis ir cigaretės. Juose turėtų būti filmuojama, o įrašas saugomas pusę metų, kad esant reikalui būtų galima patikrinti medžiagą. Verslo subjektui (įmonei) jau už pirmą pažeidimą būtų atimama licenzija. Todėl pardavėjai būtų suinteresuoti tikrinti jauno žmogaus amžių įrodantį dokumentą. Pardavėjui būtų numatoma baudžiamoji atsakomybė. Daugybė šių dalykų galėtų būti jau seniai padaryta, bet nėra, todėl statistika ir rodo apie nuolatinį nepilnamečių girtavimą bei rūkymą.

Verslo atstovai įsivaizduoja, kad jeigu vaikas nenusipirks alkoholio ar tabako, jo pinigai pradings. Tai labai trumparegiškas požiūris: juk vaikas, turėdamas pinigus, vis tiek juos išleis – saldainiams, sausainiams, limonadui. Tie pinigai grįš į verslą.

Tabako pramonei prognozuoja liūdną baigtį

Alkoholis, tabakas yra medžiagos, sukeliančios priklausomybę, kaip ir narkotikai. Narkotikai yra uždrausti, o štai alkoholis ir tabakas – ne. Gal Lietuvoje reikėtų priimti tokį drastišką draudimą?

Įdomus klausimas. Tai tik istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, jog tabako pramonė sugebėjo tapti pakankamai stipri, kad jos neuždraustų. Įsivaizduokite, pusė tabako pramonės vartotojų miršta. Nėra pasaulyje kitos tokios pramonės, kurios pusė vartotojų žūtų, o jos veikla vis tiek būtų leidžiama. Jei visa tai vyktų šiandien, t.y. jei tabako pramonė norėtų gauti leidimą statyti fabriką, niekas jiems neleistų. Lygiai tas pats būtų, jei aš sugalvočiau gaminti radioaktyvų sūrį ir sakyčiau: ant pakuotės aš parašysiu, kad jis yra radioaktyvus. Na ir kas? Vis tiek jo negalima gaminti, nes jis sukelia pavojų.

Manau, tik laiko klausimas, kada tabakas taps nelegalus. Ko gero, tai yra dar mūsų kartos laiko klausimas. Kai kuriose šalyse jau yra atliktos studijos, nustatančios, kiek kainuotų uždrausti tabako gamybą, prekybą, ar tai apsimokėtų ekonomiškai, darbo vietų prasme ir t.t. Pati tabako pramonė, ko gero, jau galvoja apie tai, nes siūlo visokias elektronines cigaretes. Ji stengiasi visais įmanomais būdais išgyventi.

Situacija su alkoholiu yra sudėtingesnė – tai daug plačiau paplitęs dalykas. Tabako gamyba paprastai yra koncentruota kelių gamintojų rankose. O alkoholio gaminama beprotiškai daug, yra šalys, kurios šimtmečiais vertėsi vyno gamyba. Kad šis gaminys būtų uždraustas, tikrai ne mūsų kartos ir dar ne kitos kartos klausimas. Tačiau jo gamyba, prekyba ir reklama privalo būti kontroliuojama.

Viename iš savo straipsnių esate rašęs, kad Holivudo prodiuseriams tabako gamintojai moka milijonus, jog jų filmuose personažai rūkytų, taip reklamuodami cigaretes. Ar yra dar kokių nors paslėptų tabako ir alkoholio propagandos būdų, kuriuos ne visi žino?

Tokios propagandos yra labai daug. Apie vieną iš jų neseniai buvo kalbama ir Lietuvoje: turiu omenyje, vadinamą prekių diversifikavimą. Tai vyksta, kai pasinaudojant kitomis prekėmis, yra reklamuojamas koks nors produktas. Neseniai buvo tyrinėjama vadinamoji „Marlboro classic“ drabužių byla. Tas pats savininkas, Phillip Morris, turi ir tabako pramonę, ir rūbų liniją. Tais rūbais taip pat buvo prekiaujama Lietuvoje, o tai sukėlė didelį pasipiktinimą. Kompanija buvo nubausta, nes teismas pripažino, kad šitaip įmonė reklamuoja savo gaminamus tabako gaminius. Tas pats atsitiko su kompanija „Davidoff“, kuri gamina ne tik cigaretes, bet ir kvepalus, kosmetiką. Šiuo metu bendrovė savo gaminamai parfumerijai naudoja kitokius logotipo šriftus nei tabakui. Ant kitokių prekių (rūbų, batų, parfumerijos) naudojami analogiški kaip cigarečių logotipai – tabako gamintojų būdas prieiti prie vartotojo, jam pačiam to nežinant.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./A.Veryga
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./A.Veryga

Dar vienas pavyzdys iš Lietuvos: arenos pavadinimas „Utenos“. Kaune areną norėjo pavadinti „Švyturio“ vardu. Laimei, taip neatsitiko. Visi mano minėti atvejai – būdai, kuriais žmonių sąmonėje yra išlaikomi prekiniai ženklai su mintimi, kad, jei nebeturėsiu reklamos, vis tiek turėsiu kanalą kaip komunikuoti su vartotoju.

Kuo labiau ši pramonė yra spaudžiama, tuo intensyviau ieško įvairiausių būdų prieiti prie žmogaus. Labiausiai norima pasiekti jauną vartotoją, iki 20 metų. Idealiausia, jei jam 14-16 metų. Jei pasieki jį tokio amžiaus – laimėjai klientą ilgam. Statistika rodo, kad 80 proc. žmonių pradeda rūkyti būdami nepilnamečiais.

Ar tikite, jog kada nors pasaulis gyvens be tabako ir alkoholio?

Tikiu, kad visuomenė atsisakys tabako. Dėl alkoholio abejoju. Tačiau tikiu, kad šalys gali tikrai gerai susitvarkyti. Nereikia jokių drastiškų priemonių, jokių „sausų įstatymų“. Svarbiausia siekti, kad visuomenė kuo mažiau vartotų, kuo mažiau sirgtų. Daugybė žmonių gyvena be alkoholio ar tabako ir nemato problemų, galiausiai jiems tai tampa norma. Pavyzdžiui, dabar atrodo normalu, kad kavinėse ar lėktuvuose nėra rūkoma.

Mano misija – įrodyti žmonėms, kad be viso to (tabako ir alkoholio) galima gyventi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius