Kaip šalies ekonomikoje siaučiant sunkmečio vėjams galima sėkmingai vystyti pelningą verslą? Receptas paprastas: tereikia kokiu nors būdu sugebėti už juokingą kainą iš savivaldybės išsinuomoti asfaltuotą, tvora aptvertą žemės sklypą ir jame teikti automobilių saugojimo paslaugas.
Šiuo receptu pasinaudojo keletas Kauno verslininkų, sugebėjusių itin palankiomis sąlygomis išsinuomoti 17 įvairiose miesto vietose esančių savivaldybės valdomų stovėjimo aikštelių, kurių plotas svyruoja nuo vieno iki dvidešimties tūkstančių kvadratinių metrų. Pirmoji šių žemės sklypų nuomos sutartis buvo pasirašyta dar 1998 metais, o paskutinioji – praėjusiais metais.
Labiausiai stebinanti šių savivaldybės ir verslininkų sandorių detalė – nuomos kaina. Visos aikštelės buvo išnuomotos už vieną kvadratinį metrą per mėnesį vidutiniškai mokant po 45 centus. Visus rekordus sumušė UAB „SMS-Eligita“, kuri už vieną Draugystės gatvėje esančios aikštelės kvadratinį metrą į miesto biudžetą per mėnesį sumoka lygiai 5 centus. Faktą, kad minėtose sutartyse įvardintos nuomos kainos yra tiesiog juokingos, patvirtino ir nekilnojamojo turto ekspertai.
„Šiandien stovėjimo aikštelės kvadratinio metro nuomos kaina svyruotų nuo 1,5 iki 2 Lt. Žinoma, reikėtų žiūrėti, kur ta aikštelė yra, ar į ją reikia įdėti daug investicijų ir panašiai, – tvirtino bendrovės „Nekilnojamo turto paslaugų centras“ direktorius Povilas Mickevičius. – Tuo tarpu prieš porą metų, kai nekilnojamojo turto rinka išgyveno pakilimą, kainos būtų buvę žymiai aukštesnės“.
Įtaria korupciją
Dar prieš keletą mėnesių šie savivaldybės sandoriai pakliuvo į antikorupcijos sargų akiratį. Kauno savivaldybės Antikorupcijos komisija dėl šio klausimo pradėjo tyrimą. „Beveik visi verslininkai vykdo automobilių saugojimo verslą. Manau, kad ši schema veikia jau daug metų ir beveik esu tikras, kad skirtumai tarp nuomos kainos ir realios kainos yra kažkam sumokami. Visos sutartys yra sudarytos nuo 1998 metų iki pernai. Visose sutartyse yra numatyta galimybė kiekvienų metų pradžioje perskaičiuoti nuomos kainą, tačiau nė karto nė su viena aikštele to nebuvo padaryta“, – stebėjosi Antikorupcijos komisijos ir miesto tarybos narys Gintaras Furmanavičius.
Politikas išskyrė K.Donelaičio gatvėje esančios „Merkurijaus“ aikštelės pavyzdį. Per mėnesį šią aikštelę išsinuomavę verslininkai savivaldybei už 1 kv.m moka po vieną litą. Tuo tarpu viena valanda savo automobilius čia palikti norintiems vairuotojams kainuoja 2 Lt. „Pabandžiau paskaičiuoti ir išeina taip, kad per 2 dienas šioje aikštelėje yra padengiamas nuomos mokestis, o likusias 28 dienas yra dirbama „į pliusą“. Kalbėjau su nekilnojamojo turto ekspertais, kai jie pamatė šiuos įkainius, iškart pareiškė, jog galėtų visas šias aikšteles už tokią kainą išsinuomoti urmu“, – tvirtino G.Furmanavičius.
Išsinuomavo net 45 metams
Kai šių klausimų ėmėsi Antikorupcijos komisija, už juokingą kainą išnuomotomis aikštelėmis susirūpino ir kiti miesto politikai. Birželio viduryje miesto tarybos kolegijos nariai sprendė nuo 2003 metų išnuomotos „Merkurijaus“ aikštelės likimą. Politikams vieningai sutarus, jog už iki tol galiojusią kainą miesto centre esančio sklypo nuomoti negalima, buvo nutarta nebepratęsti šių metų pabaigoje pasibaigsiančios nuomos sutarties su AB „Merkurijus“.
Šios aikštelės nuomos klausimas buvo išspręstas gana paprastai, tačiau politikai, paklausti, ką darys su likusiomis aikštelėmis, tik gūžčiojo pečiais. Daugelio aikštelių nuomos sutartys pasibaigs tik 2012 metais. O štai UAB „Dalminta“ įsigudrino Kuršių gatvėje esančią beveik 9 tūkst. kv.m ploto aikštelę išsinuomoti net 45 metams, tad savivaldybė nuomos sutarties su šia bendrove galės nepratęsti tik 2044 metais.
Pasitelkė teisininkus
„Paprašiau teisininkų, kad jie pateiktų analizę ir išvadas. Jie turi pasakyti, kokios yra teisinės galimybės tas sutartis nutraukti ar perskaičiuoti kainas. Daugelyje sutarčių jų nutraukimo galimybės numatytos verslininkų naudai. Tuo tarpu pakėlus nuomos mokestį yra tikimybė, kad kils ir saugojimo paslaugų įkainiai, nuo ko kentės paprasti kauniečiai, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. – Iš esmės ilgalaikės sutartys yra visiškai nenaudingos savivaldybei. Už vieną mėnesį iš tų aikštelių gaunamos pajamos atitenka savivaldybei, o už likusius 11 pasiima verslininkas.“
„15min“ šaltinių teigimu, itin glaudžius santykius su miesto politikais palaikę verslininkai, išsinuomavę minėtas aikšteles, kūrė planus šiuos valstybinės žemės sklypus pusvelčiui privatizuoti. Siekiant tapti šių aikštelių savininkais, buvo planuota panaudoti schemą, pagal kurią į privačias rankas pateko dalis Dainų slėnio bei Vytauto parko, kuomet verslininkai, tapę menkaverčių statinių savininkais, aplink juos suformuodavo žemės sklypus. Kas ir kada sutrukdė šioms verslininkų užmačioms, lieka neaišku.
