Anksčiau ilgapirščius itin viliojusios prabangios ir naujos mašinos tapo „nepaklausios“. Policijos duomenimis, šiemet iš visų pavogtų automobilių vos 13 proc. buvo apdrausta Kasko draudimu.
„Tik brangesnių modelių savininkai draudžia juos šiuo draudimu. Bet tokie dabar vagiami itin retai“, – aiškino Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininkas Darius Zasas.
Pareigūnas pridūrė, kad bendras automobilių vagysčių skaičius staiga padidėjo 17 procentų.
Pareigūno teigimu, ir anksčiau rudens mėnesiais pagausėdavo tokių nusikaltimų, bet šįmet ilgapirščiai tiesiog siautėja.
Nusikaltėliai vis rečiau taikosi į brangius automobilius, daugiau – į senus, anksčiau vagių nedominusius modelius „Honda“ ar „Škoda“.
Seni arba buvusių „nepaklausių“ markių automobiliai paprastai vagiami dviem tikslais. Dalis jų išvežami į Rusiją, Baltarusiją, nes ten dėl mažų kainų yra labai populiarūs. Kiti tampa „paklausūs“ dėl detalių, tad išmontuojami Lietuvoje. Pareigūnai neabejoja, kad, pavyzdžiui, „Škodos“ dažniausiai vagiamos ne atsitiktinai, o pagal užsakymus, kilus detalių paklausai.
Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė, per visą pastarąjį dešimtmetį bendrovėje nebuvo užfiksuota nė vienos automobilio „Škoda“ vagystės, o šiemet – jau septynios.
„Lietuvos draudimo“ atstovė pasakojo, kad tarp ilgapirščių vis labiau „populiarėja“ ir automobiliai „Honda“: 2008–aisiais jų pavogta tik trys, o šiemet – jau 14. Vis dėlto nepralenkiamas lyderis tokių nusikaltėlių lentelėje – „Volkswagen Passat“. Šiemet pareigūnai užfiksavo 401 šios markės transporto priemonių vagystę.
Kiek vogtų automobilių pavyksta rasti, tikslios statistikos nėra. Tokių nusikaltimų tyrimais užsiima ne tik policija, bet ir muitinės, pasienio tarnybos, draudimo bendrovės.
Bene didžiausią aliarmą kelia pasieniečiai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per beveik dešimt šių metų mėnesių sulaikė 126, kaip įtariama, vogtus automobilius. 48 jų bandyta išvežti iš Lietuvos, 78 – įvežti iš užsienio ir per mūsų valstybę tranzitu išgabenti į Rusiją ar Baltarusiją. Nors skaičiai iš pirmo žvilgsnio neatrodo įspūdingi, pasieniečiai tikina pasirinktinai tikrinantys vos 1 proc. visų valstybės sieną kertančių automobilių, tad šiuos skaičius reikėtų dauginti iš šimto.
Įtariama, jog nemažai grobio į Rusiją, Kazachstaną, Tadžikistaną iškeliauja geležinkeliu, o tai kontroliuoti dar sunkiau.
Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius tvirtino, kad jų darbuotojai gali patikrinti automobilį tik gavę signalą apie prekę, kuri gali būti vogta, o ne kada panorėję.
Net ir surasti automobiliai neretai nesuteikia savininkams džiaugsmo, nes jei būna pavogti detalėms, aptinkami labai sumaitoti. Jeigu turtas apdraustas, draudikai paprastai išmoka kompensaciją, jei ne – jį geriau pamiršti.
Bendrovės „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis pasakojo, kad esama ir nelinkusių rizikuoti asmenų, norinčių apdrausti gerokai pavažinėtą automobilį. Tačiau draudikai ne visada sutinka tai daryti.
„Išsiaiškiname, ar savininkas gali turėti norų už menkavertį turtą gauti nemažą išmoką“, – kalbėjo M.Žilionis.
Tačiau policijos pareigūnai mano, jog bet kokį turtą verta saugoti, jei tik įmanoma. Staiga šoktelėjęs vagysčių skaičius jiems kelia nerimą: šiemet jau pagrobti 1325 automobiliai, t. y. 188 daugiau negu pernai. Pareigūnai niūriai juokauja, kad jei mašinų vagys „nemažins tempų“, sulauksime liūdno vagysčių rekordo.
