Nukentėjusiai Irenai Girdžiūtei atstovaujančio advokato Žilvino Mišeikio teigimu, ši ketvirtus metus narpliojama byla atskleidė tiek teisingumo sistemoje, tiek visuomenėje išsikerojusius trūkumus.
„Nereikia būti medikui, kad pastebėtum, jog žmogui sunku vaikščioti. Tačiau kaltininko advokatai rado prie ko prikibti. Jie nežinia kokiu būdu prisikasė prie klientės ligos istorijos ir ištraukė, kad ši jau seniau turėjo tam tikrą nedarbingumą lygį. Todėl dabar sprendžiama, kas galėtų nustatyti, kiek minėtas nedarbingumas pakito po avarijos“, – LŽ pasakojo Ž.Mišeikis.
Sutarimo nepasiekta
Baudžiamoji byla išspręsta iškart po nelaimės. Per perėją ėjusią pėsčiąją partrenkęs Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojas Tomas Sodeika važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Vairuotojo kaltė teisėjams abejonių nekėlė. Draudimas padengė išlaidas ligonių kasoms. Tačiau neturtinės žalos klausimas paliktas abiem šalims spręsti. Susitarti nepavyko, o nedraugiškumo priežastys aiškinamos skirtingai.
Kaip sakė I.Girdžiūtė, avarijos kaltininkas išvis nesileido į jokias kalbas dėl pinigų. „Ligoninėje jis manęs neaplankė. Užsuko tik tada, kai parvažiavau į motinos namus. Mama paprašė sumokėti bent už mokslus, bet ir dėl tų 500 litų vyko didžiulės derybos. Avarijos kaltininkas pradėjo aiškinti, kad atimame iš jo vaikų paskutinį duonos kąsnį. Nors teismas pripažino T.Sodeikos kaltę, už padarytą žalą sveikatai jis nenori prisiimti atsakomybės“, – kalbėjo nukentėjusioji.
Anot pašnekovės, avarija paliko žaizdų visam gyvenimui, ir nors padariniai – akivaizdūs, dėstytojo lūpos neištarė net atsiprašymo žodžio. „Per susitikimą jis nuolat kartojo: “Ką aš padariau, kas dabar man bus?„ Kas bus jam? O kaipgi aš? Užuot normaliai pasišnekėjus, prieita prie visiško absurdo. Tada mama parodė duris. Kiti pokalbiai vyko tik teismo posėdžių salėje“, – sakė I.Girdžiūtė.
Pajuto esąs šantažuojamas
LŽ susisiekė ir su T.Sodeika. Jis tvirtino kuo puikiausiai prisimenantis tą nelemtą avariją. „Viskas nutiko vėlyvą 2005–ųjų spalio vakarą. Po sunkios darbo dienos grįždamas namo blogai apšviestoje sankryžoje nepastebėjau per pėsčiųjų perėją einančios moters ir kliudžiau ją. Aplankiau nukentėjusiąją jau grįžusią iš ligoninės, atnešiau puokštę gėlių ir nuoširdžiai atsiprašiau. Paklausęs, kaip galėčiau bent iš dalies kompensuoti padarytą skriaudą, išgirdau atsakymą, kad ji nereikalaus kelti man bylos, jei sumokėsiu 11 tūkst. litų. Man tai buvo didelė suma, tačiau pažadėjau kiek įmanydamas greičiau surinkti pinigus“, – aiškino VU Filosofijos fakulteto dėstytojas.
Sumos dydis, anot pašnekovo, motyvuotas tuo, kad dėl sužeidimo I.Girdžiūtė negalės lankyti paskaitų Vilniaus dailės akademijoje (VDA). T.Sodeika, gerai pažinojęs keletą VDA profesorių, tikino sutaręs dėl galimybės studijuoti jai namie. Tai patvirtino ir nukentėjusioji.
„Po kurio laiko vėl užėjau aplankyti I.Girdžiūtės, pasiteiravau, kuo dar galėčiau padėti. Pokalbyje dalyvavo ir nukentėjusiosios advokatas. Jis pareiškė, kad merginos sveikata dėl mano kaltės gerokai sutriko, todėl teisme iš manęs bus reikalaujama daugiau kaip 120 tūkst. litų. Siūlė sumokėti apie 100 tūkst. litų, jei noriu susitarti gražiuoju. Šiuo susitikimu bet kokios derybos ir baigėsi“, – dėstė T.Sodeika.
Patarė bylinėtis
Advokatai VU Filosofijos fakulteto dėstytojui patarė bylinėtis, nes atlikus medicinos ekspertizę I.Girdžiūtei buvo nustatytas nesunkus kūno sužalojimas, o tai reiškia, kad bauda ir neturtinės žalos atlyginimas nė iš tolo neturėtų prilygti reikalaujamai sumai.
„Tapau teisiamuoju, tačiau tikėjausi, jog teismas greitai nustatys kaltę ir skirs adekvačią bausmę. Vis dėlto nukentėjusiosios advokatas sugeba išsireikalauti, kad byla būtų tęsiama. Pripažįstu savo kaltę ir gailiuosi, bet viskam yra ribos“, – svarstė T.Sodeika.
Ž.Mišeikis paneigė jam mestus kaltinimus. „Apie kokį vilkinimą kalbama? Abu su kliente norime kuo greičiau viską baigti. Procesas pernelyg ilgai užtruko, nes norime objektyviai įvertinti padarytą žalą. Priešingu atveju kita šalis užginčytų ekspertizės rezultatus. Susidūrėme su problema – Lietuvoje, regis, nėra nešališkų specialistų“, – kalbėjo nukentėjusiosios gynėjas.
Pasak advokato, I.Girdžiūtės sveikatos būklę patikėta dar kartą įvertinti tam pačiam gydytojui, kuris atliko operaciją. Jo kompetencija suabejojo ne tik Ž.Mišeikis, bet ir pati klientė.
„Po visų operacijų, prieš išleisdamas namo, tas gydytojas, stovėdamas prie lango ir net neapžiūrėjęs manęs, iš akies nustatė padarytą žalą. Lygiai tą patį jis padarė ir per pakartotinį patikrinimą. Paėmė ligos istoriją ir, nieko netikrinęs, surašė senas išvadas“, – piktinosi I.Girdžiūtė.
Ž.Mišeikio teigimu, narpliojant bylą buvo paskirta kita ekspertizė, nutarta atlikti magnetinį rezonansą – vieną pažangiausių medicinos tyrimų. „Jis parodė, kad varžtai išimti, bet liko nepašalinta metalinė plokštelė. Aiškinamės, kaip tai galėjo atsitikti. Pateiktos išvados, esą pacientė sveika, nors likęs metalas aiškiai įrodo, kad kaulas nėra visiškai sugijęs“, – pasakojo advokatas.
Ž.Mišeikis svarsto, jog kaltininkas galbūt tikisi, kad ieškovė pavargs bylinėtis ir taip visos problemos išsispręs savaime.
