Ignalinos rajono Tverečiaus seniūnijos teritorijoje augantis Ažubalio miškas nėra labai didelis (742 hektarai), tačiau jį nesunku pamatyti geografiniame šalies žemėlapyje. Šis miškas garsus tuo, kad jame esama paminklinio akmens „Velnio pėda“, į kurį, pasak legendos, velnias, krisdamas iš medžio, nusiskėlė kanopą. Taigi velnio čia būta. O A.Ažubalio?
„Ažu balos“
Anksčiau eiguliu dirbęs Tverečiaus seniūnaitis Leonas Vitėnas LŽ pasakojo, kad tuose kraštuose, „ažu balos“ (už balos), gyventojų, turinčių Ažubalio pavardę, nėra. Ažubalio miško pavadinimas kilo dėl to, kad jis stūksojo už pelkingų vietų, vadintų balomis. „Briedžių, stirnų čia iki šiol labai daug, šernų gaujos, net lūšys veisiasi bei jauniklius veda, o Ažubalių nėra“, – aiškino L.Vitėnas.
Kita LŽ viltis – Ažubaliais vadinami kaimai. Jų gerokai daugiau. Anykščių, Biržų, Vilniaus, Zarasų rajonuose – po vieną, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio rajonuose – net po du. Yra ir dvi Užubalių gyvenvietės – Alytaus ir Rokiškio rajonuose.
Vilnietis su šaknimis
Pats A.Ažubalis apie savo vardo mišką vakar LŽ prisipažino nieko negirdėjęs. „Apie Ažubalių kaimą prie Alantos žinau, tėvas iš ten. Ir džiaugiuosi, kad mano pavardė liko nesunorminta, kitaip būčiau Užubalis“, – sakė politikas. Užsienio reikalų ministerijai vadovausiantis konservatorius didžiuojasi esąs tikras vilnietis, nes tėvai tuokėsi jau sostinėje „na ulice Zawalnej“. „Dabar Pylimo“, – paaiškino A.Ažubalis. Tėvų santuokos jis neprisimena, bet miglotai pamena žymų giminaitį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kuriam 1990 metais buvo pradėta kanonizacijos byla, suteiktas Dievo tarno titulas. 2008–aisiais kanonizacijos byla Lietuvoje buvo baigta ir perduota į Romą. Iš T.Matulionio rankų keturmetis Audronius yra sausainį gavęs.
A.Ažubalio senelis iš mamos pusės senamiestyje turėjo batsiuvio dirbtuvėlę, kurioje dirbo net 12 žmonių. „Esu vilnietis su šaknimis“, – pabrėžė politikas.
Niuansai suprantami
Molėtuose gyvenantis ir dirbantis A.Ažubalio pusbrolis Rimas Baranauskas LŽ pasakojo, kad dar jaunystėje Audronius buvo imlus vaikis. „Jis atvažiuodavo vasaroti, bet net tada neatsitraukdavo nuo knygų, istoriją ypač mėgo, memuarus, knygų iš Vilniaus atsiveždavo, – prisiminė R.Baranauskas. – Kai pagalvoji dabar, tai lyderio bruožų turėjo jau tada. Mums iš provincijos gerai matyti, kas ten Vilniuje vietiniai, iš sostinės, o kas iš provincijos.“ Paprašytas paplėtoti mintį apie užsienio politiką, A.Ažubalio pusbrolis susigriebė, kad ko per daug apie konservatorius nepasakytų, tad aptakiai reziumavo: „Normali ta jų politika, niuansų nežinau.“
Niuansus žino pats A.Ažubalis, kuris vakar teigė, kad joks įstatymas, net ir Konstitucija nepadės, jei santykiuose su prezidente Dalia Grybauskaite nebus geranoriškumo. „Tokiu atveju rezultatas bus tikrai varganas. Esmių esmė yra nuostata dirbti kartu“, – pareiškė paskirtasis užsienio reikalų ministras.
