Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 17d. 18:00

Balsiuose vieni gina kryžių, kurį reikalaujama nukelti, kitiems svarbiau degalinė nei bažnyčia

Kryžius Balsiuose
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Kryžius Balsiuose

Vilniaus pakraštyje esančiuose Balsiuose balandžio pabaigoje pastatytas kryžius vis dar kelia aistras vietos bendruomenėje. Kryžių pastatę žmonės piktinasi, kad viešoje erdvėje skleidžiama neigiama nuomonė lėmė, jog kryžius buvo apipaišytas svastikomis. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė yra numačiusi terminą, iki kada savininkai privalo nukelti kryžių, kitaip tai padarys pati.

Dainius Kiseliovas, kryžiaus Balsiuose bendrasavininkis, į 15min kreipėsi, kai pasirodė pranešimai apie tai, kad penktadienį, tuoj po vidurdienio, ties Balsių gatvėje 24 namu, pastebėta, kad juodos spalvos dažais ant šiuolaikinio metalinio kryžiaus nupiešti ženklai, panašūs į nacistinę simboliką, o ant akmenų, esančių prie kryžiaus, užrašyta: „Legalu!?“

Vandalizmas – po neigiamos informacijos?

„Balsiuose – Vilniaus mieste, iš anksto atsiklausę savivaldybės, pastatėme laikiną kilnojamą katalikišką Kryžių. Tik jį pastačius nuvilnijo nepasitenkinimo banga iš vietinių kitatikių, kurie save laiko pagonimis. Į oponentų pusę iš karto stojo Vincas Jurgutis (Vilniaus tarybos narys, Laisvės partijos frakcijos atstovas – red. past.), kuris paskleidė melagingą žinią, neva mūsų Kryžius yra nekilnojamas objektas ir nelegalus statinys, dėl to turi būti nugriautas“, – sakė D.Kiseliovas.

V.Jurgutis socialiniame tinkle „Facebook“ balandžio 29 d. rašė, kad Balsiai susiduria su rimtais iššūkiais: nėra pakankamai mokyklų, darželių, degalinių ir bažnyčių. Tačiau dėl pastarosios galimų ateityje statybų kyla ne vien malonių diskusijų, ypač pastačius kryžių, galbūt su mintimi – „ten, kur bus bažnyčia, pradžiai pastatysim kryžių, o tada reikalai judės lengviau“.

„Nežinau kiek taikos ir ramybės atneš šitas kryžiaus į gražų Vilniaus priemiestį, bet kol kas jo istoriją lydi tik dideli pykčiai ir susiskaldymus. Na juk buvo galima kažkaip nelipti per langus į dar nepastatytą bažnyčią ir viską padaryti normaliai. Juk ne viduramžiai, kad viską reikėtų laužt per jėgą negirdint aplinkinių“, – rašė balandžio pabaigoje V.Jurgutis.

Tačiau D.Kiseliovas tvirtina, kad būtent po šitos žinios ir užfiksuotas pirmasis vandalizmo aktas. O esą birželio 5-ąją Balsius pasiekė savivaldybės raštas, kuriame reikalaujama kryžių nukelti, tada vėl kilo nepasitenkinimo banga ir vėl darbo ėmėsi vandalai. Čia jis turi omeny apipaišymus.

Apskundė reikalavimą nukelti

D.Kiseliovas pateikė skundą, kurį praeitą savaitę tvirtina nusiuntęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento rašto, kuriame reikalaujama kryžių nukelti. Skunde pateikiama visa su kryžiumi susijusi chronologija: primenama, kad dar 2018 m. gegužę susitikime su meru Remigijumi Šimašiumi buvo gautas jo žodinis pritarimas iniciatyvai Balsiuose.

Šio susitikimo protokole rašoma, kad Miesto plėtros departamento atstovai pristatė sklypo, kuriame Balsių bendruomenė yra išreiškusi norą statyti bažnyčią, situaciją ir tolimesnes jo vystymo galimybes: „Buvo svarstoma dabartinį sklypą, esantį adresu Balsių g. 24, dalyti į kelias dalis, 1/3 jo perleidžiant Vilniaus arkivyskupijai. Bendruomenės atstovai išreiškė poreikį šioje sklypo dalyje statyti bažnyčią su bendruomenės namais ir varpinės bokštu, suformuojant centrinę aikštę, o likusioje sklypo dalyje statyti sveikatos priežiūros centrą ir sveikatingumo centrą su baseinu.“

Dainiaus Kiseliovo nuotr./Balsiuose statomas kryžius, 2019 04 28
Dainiaus Kiseliovo nuotr./Balsiuose statomas kryžius, 2019 04 28

Skunde taip pat tvirtinama, kad Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Rūta Matonienė atsakiusi D.Kiseliovui, jog laikino kilnojamo kryžiaus įrengimo projekto derinti su savivaldybe nereikia, bet paprašius patikslinti, ar kryžiaus kūrėjai gali jį pastatyti be savivaldybės pritarimo Balsių gatvėje, atsakė, kaip cituoja D.Kiseliovas, kad „Savivaldybė neturi pagrindo duoti pritarimą katalikiškam kryžiui pastatyti viešoje teritorijoje (...), todėl kryžių statysite savo rizika“.

Tiesa, skunde D.Kiseliovas nepateikia viso R.Matonienės atsakymo, kuriame teigiama, kad „Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija yra svarsčiusi kryžių statymo klausimus ir pasisakė prieš šventųjų-palaimintųjų pagerbimą ne bažnyčių teritorijoje.“ Ji cituoja komisijos nutarimą, kad miestas neturėtų užsiimti dievogarbos sklaida ir nepritartų sakralinių liaudies paminklų įrengimui Vilniaus viešose erdvėse.

O sakydama, kad kryžių jo kūrėjai statys savo rizika, R.Matonienė turėjo omeny, kad Miesto plėtros departamentas neturi sprendimo, kuriuo būtų patvirtinta bažnyčios statyba šiame sklype.

Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija yra svarsčiusi kryžių statymo klausimus ir pasisakė prieš šventųjų-palaimintųjų pagerbimą ne bažnyčių teritorijoje.

Kilnojamas objektas ar ne?

D.Kiseliovas tvirtina, kad dėl kryžiaus pastatymo suderinimo kalbėjosi ir su Nacionalinės žemės tarnybos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos darbuotojais, kurie esą nurodė – kilnojamas kryžius nėra statinys, todėl ir derinti su jais nieko nereikia. Visa tai lėmė, kad Rytas Jonas Belevičius suprojektavo ir pagamino metalinį kryžių, kuris balandžio 28-ąją buvo pastatytas.

Anot D.Kiseliovo, jų kryžius negali būti nekilnojamas objektas, nes visiškai atitinka Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 4 pastraipos formuluotę: „Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymas nenumato ko kita“.

Kalbėdamas apie kryžiaus vertę, D.Kiseliovas ją įvertino 200 tūkst. eurų, kryžius nėra apdraustas, tad žalą jo kūrėjai ketina išieškoti iš vandalų, kai policija juos išaiškins.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kryžius Balsiuose
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kryžius Balsiuose

Prašydamas panaikinti Miesto ūkio ir transporto departamento raštą D.Kiseliovas nurodo, kad jame apstu netikslumų: nenurodytas adresas, kur kryžius stovi, jis vadinamas statiniu, nors tai kilnojamas objektas, kaltinama nesuderinus su savivaldybe, kuri pati teigė, kad derinti nereikia ir t.t.

„Šiuo neteisėtu raštu kurstoma religinė neapykanta ir nesantaika tarp katalikų ir kitatikių, nes siūloma kryžių nugriauti arba perkelti, melagingai konstruojant jo nelegalumą, nors joks teismas nėra to nustatęs ir joks teisminis procesas, kiek man žinoma, nėra pradėtas“, – skunde rašė D.Kiseliovas. Jis taip pat tvirtina, kad nesupranta, kam ir kodėl trukdo kryžius bei net pacituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. pasisakymą, kad „Nukryžiuotojo demonstravimas valstybinių mokyklų klasėse nepažeidžia žmogaus teisių“.

„Gal jūs paaiškinsite, kaip ir kieno teises ir/ar teisėti interesai gali būti pažeidžiami dėl kryžiaus stovėjimo laisvoje ir niekaip nenaudojamoje teritorijoje adresu Balsių g. 24, Vilnius?“ – rašė D.Kiseliovas, prašydamas panaikinti departamento raštą ir viešai paneigti paskleistą neva melagingą informaciją apie kryžiaus stovėjimo neteisėtumą.

Gal jūs paaiškinsite, kaip ir kieno teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami dėl kryžiaus stovėjimo laisvoje teritorijoje, – rašė D.Kiseliovas.

„Iš anksto informuoti, kada kilnojamas kryžius trukdys planuojamoms statyboms (ar kažkokiai kitai veiklai), kad galėtume jį perkelti į kitą vietą“, – dar vieną prašymą pridėjo D.Kiseliovas.

Duotas terminas nusikelti

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis 15min sakė, kad šis statinys yra nelegalus, todėl statytojui duotas terminas jį nusikelti gražiuoju. To nepadarius kryžius vis tiek bus nukeltas, o sąskaita už šį darbą pateikta jo statytojui.

„Balsiams šiuo metu reikia tikrai daug socialinės infrastruktūros: papildomo mokyklos priestato, kuris statomas, sporto, laisvalaikio infrastruktūros. Taigi, savivaldybė visų pirma turi užtikrinti šias paslaugas. Pagal visas diskusijas su vietos bendruomene ir jos apklausas, net degalinės Balsių gyventojams reikia labiau negu bažnyčios“, – teigė P.Poderskis.

„Panagrinėjom skundą dėl Balsių kryžiaus dėl MŪTD rašto panaikinimo, tai skundas nėra pagrįstas. Nepaisant to, ar kryžius būtų laikomas statiniu, ar kilnojamuoju daiktu, ar mažosios architektūros ir miesto puošybos elementu, vis tiek reikėjo gauti žemės savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą. Šiuo atveju sklypas priklauso LR, valdytoja NŽT, o panaudos gavėja VMS, kas reikštų, jog VMS ir/ar NŽT sutikimas turėjo būti gautas. Tai vien dėl to, kad tokio sutikimo nėra, skundas laikomas nepagrįstu, nes MŪTD rašte iš esmės ir buvo kalbama apie tokio sutikimo nebuvimą”, – sakė P.Poderskis.

Kryžius turi būti nukeltas artimiausiu metu. Balsių bendruomenės duomenimis, dar iki Joninių. Ar pavyks – tai jau kitas klausimas.

Pagal vietos bendruomenės apklausas, net degalinės Balsių gyventojams reikia labiau negu bažnyčios, – teigė P.Poderskis.

Balsių bendruomenės pirmininkė Neringa Kleniauskienė 15min sakė, kad kryžius jų rajone atsirado tarsi iš niekur – kol bendruomenė ruošėsi jau tradicija tapusioms gegužinėms pamaldoms, į kurias šiemet atvyko vyskupas Darius Trijonis, keli iniciatoriai pastatė kryžių. „Gyvename jau ne sovietiniais laikais, kad viskas būtų brukama. Žmonės nori būti išgirsti, išklausyti, kad į jų nuomonę bent kiek būtų atsižvelgta. O tas kryžius išdygo labai netikėtai“, – sakė N.Kleniauskienė.

Balsiai išsiplėtė, šiuo metu rajone gyvena apie 12 tūkst. gyventojų, o tiek ne visi ir Lietuvos miestai turi. Todėl palaikymas, kad čia išdygtų katalikų bažnyčia, buvo nemažais, tačiau dabar situacija pasikeitė. Turėjęs vienyti bendruomenę kryžius ją skaldo, įsitikinusi N.Kleniauskienė, o tie gyventojai, kurie, nors ir abejodami, linko vis dėlto palaikyti bažnyčios statybas, dabar laikosi kitokios pozicijos. O ir neteisėtas kryžiaus pastatymas ne vieną erzina.

„Turėjęs būti taikymo ir bendrinimo instrumentas, jis supriešino. Kaip bendruomenės pirmininkė vis gaunu iš gyventojų klausimų, kada kryžius bus pašalintas, kada bus nubausti tie, kurie statė, kodėl savivaldybė nieko nedaro. Aš ir pati kiekvieną savaitę to savivaldybės klausiu“, – kalbėjo Balsių bendruomenės pirmininkė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kryžius Balsiuose
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kryžius Balsiuose

Planuota kryžių ir pašventinti, tačiau iki šiol tai nėra padaryta.

Arkivyskupija palaiko bažnyčios idėją

Vilniaus arkivyskupija tvirtina idėją Balsiuose turėti bažnyčią palaikanti, tačiau konkrečių pažadų nedalina.

„Balsiai yra sparčiai auganti Vilniaus miesto dalis, kurioje gyvena daug šeimų, ieškančių galimybės turėti tikinčiųjų susibūrimo ir maldos vietą arčiau namų. Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo parapijoje, kurios teritorijoje yra ir Balsiai, yra apie 100 tūkst. gyventojų, taigi Vilniaus arkivyskupija palaiko Balsių bendruomenės norą turėti maldos namus, kuriuose galėtų telktis bendruomenė.

Mūsų žiniomis, asociacija Balsių bendruomenė visuotiniame susirinkime vieningai pritarė prašyti ir siūlyti Vilniaus m. savivaldybės administracijai žemės sklype suplanuoti katalikų bažnyčią (religinės tikslinės naudojimo paskirties), gyventojų bendruomenės centrą ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatingumo centrą“, – 15min sakė Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min