Rezoliucijoje, kurią pristatė tarybai T.Raskevičius įrašyta, kad „šis renginys turi didelę reikšmę LGBT+ asmenims, vilniečiams, kurių vaikai ar artimieji yra šios bendruomenės nariai, miestiečiams, kurie palaiko lygybės, įvairovės ir nediskriminavimo idėjas“.
Kvietė svetingumui
Todėl esą atsižvelgiant į Konstitucijos ir Susirinkimų įstatymo nuostatas, pripažindami teisę taikiai susirinkti, gerbdami skirtingus Vilniaus gyventojų įsitikinimus, pažiūras ir vertybes, siekdami plėtoti pagarba lygybei ir įvairovei paremtą aplinką mieste, skatinti įtampos tarp įvairių socialinių grupių mažėjimą, vykdyti neapykantos nusikaltimų prevenciją bei didinti Vilniaus patrauklumą vietos ir užsienio svečiams bei investuotojams, deklaruodami, kad Vilnius yra atviras miestas, kviečiantis visus geros valios žmones gyventi, dirbti, mylėti ir kurti kartu su mumis Vilniuje, politikai kviečia:
„Kviečiame vilniečius ir miesto svečius būti svetingus šio renginio ir jo dalyvių atžvilgiu, o viešąją tvarką saugančias institucijas – imtis visų reikiamų priemonių, užtikrinant eitynių dalyvių ir stebėtojų saugumą.“
T.Raskevičius neslėpė esąs ne tik vienas iš rezoliucijos autorių, bet ir priklauso LGBT bendruomenei.
Kviečiame vilniečius ir miesto svečius būti svetingus šio renginio ir jo dalyvių atžvilgiu, o viešąją tvarką saugančias institucijas – užtikrinti eitynių dalyvių saugumą.
Nori siųsti žinią
Prieš posėdį Vilniaus meras Remigijus Šimašius kalbėjo, kad rezoliucija siekiama paprasto dalyko – nusiųsti žinią, kad Vilnius yra atviras miestas, kviečiantis ir priimantis visus geros valios žmones.
„Baltic Pride“ pirmąsias eitynes atsimename su didelėmis policijos pajėgomis, tada – su Petro Gražulio išsišokimais, tada atsimename visai ramias praėjusį kartą prieš trejus metus. Norėtųsi padėti galutinį tašką, pasakyti, kad miestas ne tai, kad toleruoja tokias eitynes, o miestas džiaugiasi, jog jos yra. Man atrodo, tai labai svarbu dėl daugybės priežasčių, kurių dalis žmonių gal net nesuvokia“, – sakė meras.
Jo teigimu, Estijoje šiuo metu vyksta diskusija apie tai, kad tam tikri rasistiniai pasisakymai, užmojai iš Vyriausybės atstovų, visuomenės stumia progresyvias kompanijas iš šalies, nes niekas nenori turėti reikalų su ksenofobais. „Todėl mums, Vilniui, labai svarbu ne tik turėti sofistikuotą valdymą, ne tik bendrą atvirumą, bet ir atvirumą visiems žmonėms“, – tikino R.Šimašius.
Nacionalinėje politikoje Vilniaus meras norėtų matyti ir reikšmingesnių pokyčių.
Tiesa, pats R.Šimašius dalyvauti renginyje negalės, nes bus išvykęs į Čikagą.
Paragino nebalsuoti iš viso
Darbo partijos frakcijos vardu kalbėjusi jos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad jie yra už saviraišką, už laisvę, už demokratiją, todėl esą prieš priimant tokią rezoliuciją reikėtų atsiklausti visų vilniečių ir neprimesti daugumai vilniečių „tam tikrų vertybių, kurių jie nepripažįsta“.
Jos teigimu, tai „ne šito formato klausimas“. Ji teigė, kad jų frakcija balsavime nedalyvaus, paragino nedalyvauti ir kitus.
Žilvinas Šilgalis teigė, kad jis nesąs nei už, nei prieš. Esą kažkada jis buvęs kategoriškas, tačiau dabar nuomonę pakeitęs. Vis dėlto formatą jis įvardijo kaip ne tokį, todėl nedalyvausiąs balsavime.
Tokia nekaltai skambanti rezoliucija, kurioje nieko nereikalaujama, palaikymo vis dėlto nesulaukė. Daug tarybos narių padarė taip, kaip kvietė I.Kačinskaitė-Urbonienė: balsavime nedalyvavo, balsavo vos 21 tarybos narys, nors salėje jų buvo daugiau.
Balsavo Laisvės partijos frakcija, taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Arūnas Valinskas, balsavęs už, bei Liutauras Kazlavickas ir Ž.Šilgalis. Tiek L.Kazlavickas, tiek Ž.Šilgalis susilaikė. Salėje sėdėjo, bet mygtukų nespaudė kiti TS-LKD frakcijos nariai, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Po pertraukos į posėdį iš viso negrįžo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir dauguma Laisvės sąjungos frakcijų narių.
