Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas vasario viduryje dalyvavo Baltijos jūros veiksmų aukščiausio lygio susitikime Helsinkyje. Čia savo nuomones išsakė visi aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai.
Savo įsipareigojimus keičiant situaciją išdėstė keturios Lietuvos bendrovės: Klaipėdos jūrų uosto direkcija, „Klaipėdos vanduo“, „Achema Group“ ir „VSA Vilnius“.
Uostamiesčio vandentiekis didžiausią dėmesį skiria tiems, kurie nėra prisijungę prie centralizuotos vandens nuotekų sistemos, kadangi būtent jų nuotekos gana stipriai teršia jūrą. Per 2009 metus prie Klaipėdos nuotekų sistemos prijungta apie 150 pastatų, be to, per tuos pačius metus nutiesta tinklų ir sudaryta galimybė prisijungti prie sistemos dar 1 100 namų Gargžduose ir 600 namų bei butų Priekulėje.
Apmaudu tik tai, kad galinčių naudotis, bet nesinaudojančių centralizuota sistema skaičius vis tiek auga. Per šiuos metus apie pusantro tūkstančio namų uostamiestyje ir 200 namų Gargžduose bus sudaryta galimybė jungtis prie centralizuotos sistemos. Anot L.Makūno, jų bendrovė įsipareigojo didinti gyventojų sąmoningumą, nes prisijungus prie centralizuotos sistemos į jūrą patenka žymiai mažiau teršalų.
Pavyzdžiui, 2008 metais net 965 pastatai galėjo naudotis centralizuota nuotekų sistema, tačiau to nedarė. Dėl to į jūrą per metus pateko apie 100 tūkst. netinkamai tvarkomų nuotekų. Toks mastas prilygsta aplinkos užteršimui, kokį padarė 2007 metais du kartus įvykusi nuotekų slėginės linijos avarija.
Pasak pašnekovo, žmonės nenori jungtis prie bendros nuotekų sistemos, nes prisijungimas kainuoja nuo 2 iki 5 tūkst. Lt. Šiais metais „Klaipėdos vanduo“ ruošiasi pateikti paraišką finansavimui gauti dėl galimybės prie uostamiesčio centralizuotų nuotekų tinklų prisijungti Klaipėdos miestui artimų gyvenviečių namams.
