Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad paramos prašytojus galima skirstyti į dvi grupes: triukšmingus reikalautojus ir tuos, kuriems prireikė nemažai jėgų peržengti centro slenkstį. Pastarųjų šiemet – dauguma.
„Pas mus ateina nemažai tvarkingų ir padorių žmonių. Dažnam būna labai sunku ir gėda imti maisto produktus. Tačiau darbo ir pajamų netekę žmonės nebeturi kitos išeities. Visuomenėje iki šiol buvo įsigalėjusi nuomonė, kad tokios paramos prašo tik asocialūs asmenys. Tačiau dabar dauguma mūsų klientų yra praradę darbą ir dėl to nebesuduria galo su galu“, – pasakojo labdaros organizacijos „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Pernai Lietuvoje iš Europos Sąjungos maisto ir intervencinių atsargų buvo paremta 233 tūkstančiai žmonių. Šiais metais šis skaičius turėtų smarkiai išaugti. Jau vasarį jis siekė 293 tūkstančius. Tai 50 tūkstančių daugiau nei sausį. Pasak Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros skyriaus vadovės Zitos Sargautienės, kovo mėnesiui užsakyta 8000 maisto paketų. Iki šiol reikėjo 3800. Panaši padėtis susiklostė ir kituose Lietuvos miestuose.
Parama gali būti teikiama toms šeimoms, kurios nariams per mėnesį pragyvenimui tenka mažiau nei 525 litai. Apskaičiuota, jog atriekus mokesčiams tokio žmogaus maistui per dieną lieka apie 4 litus. Parašius prašymą kiekvienam šeimos nariui iš ES maisto ir intervencinių fondų visus metus skiriama septyni kilogramai įvairių produktų – cukraus, kruopų, miltų. Toks davinys yra dalijamas kas antrą mėnesį. Šiais metais – vasarį, kovą, gegužę, liepą, rugsėjį ir lapkritį.
Vieną paketą sudaro 7 kilogramai sausų ir konservuotų produktų. Jeigu prašymą parašo vienas žmogus, paketus gauna visi jo šeimos nariai. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima šešis kartus gaus labdaros 28 kilogramus sausų maisto produktų. Per metus – 168 kilogramus. Kiekvieną mėnesį paketo sudėtis šiek tiek paįvairinama. Kartais pakeičiama kruopų rūšis, įdedama makaronų. Kovo mėnesį bus dalijama konservuotos kiaulienos su ryžiais.
