Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugsėjo 10 dieną darbo ieškojo per 219 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą. Vakar birža skelbė mažiau nei 900 užregistruotų laisvų darbo vietų, daugiausia - virėjams, padavėjams, automobilių remonto meistrams.
Per aštuonis šių metų mėnesius nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos 121,6 tūkst. bedarbių. Didžiausia nedarbo draudimo išmoka siekia tūkstantį litų, atsižvelgiant į darbo stažą bei anksčiau gautą atlyginimo dydį. Daugumai bedarbių skiriamos perpus mažesnės išmokos.
Už šildymą nemokės
Beveik 71,8 tūkst. žmonių per šį laikotarpį baigtos mokėti nedarbo išmokos. Iš jų 24,5 tūkst. įsidarbino.
Bedarbiai, kuriems baigėsi nedarbo išmokos mokėjimo terminas, negavę per tą laiką darbo, artėjant žiemos sezonui lieka tik su socialinėmis garantijomis. Tūkstančiai
Beveik 45 tūkst. gyventojų, iš kurių dauguma turi šeimas, jau liko net ir be laikino pragyvenimo, tiksliau - išgyvenimo, šaltinio - jie nebegauna nė lito. Šiaip taip iškentėję vasarą, šie žmonės be pajamų nebegalės išgyventi žiemą.
Bedarbiai, kuriems baigėsi nedarbo išmokos mokėjimo terminas, negavę per tą laiką darbo, artėjant žiemos sezonui lieka tik su socialinėmis garantijomis. Tūkstančiai šeimų, kurių nariai likę be darbo, neturi net iš ko prasimaitinti, ne tik susimokėti už komunalines paslaugas, paskolas bankams, o artėjantis šildymo sezonas žada tik dar labiau išaugsiančias išlaidas. Sumokėti šilumos tiekėjams daug kas neįstengs. Daug kam iš jų neberūpės nuo kitų metų dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pabrangsianti elektra - iki to laiko už skolas ji gali būti jiems jau išjungta.
Skolos auga
"Creditinfo Lietuva" duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, gyventojų pradelstos skolos išaugo 78 mln. litų, o nuo metų pradžios didėjo beveik 3 kartus ir siekia 962,7 mln. litų. Rugpjūčio mėnesį gyventojų pradelstos skolos padidėjo daugiau negu 20 mln. litų nei liepą, kai skolos augo 57,2 mln. litų.
Tiesa, rugpjūtį gyventojai iš viso padengė daugiau nei 45,5 mln. litų pradelstų skolų, tai yra beveik 14 mln. litų daugiau nei per liepą.
Pasak kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, kaip svarbūs veiksniai, lemiantys gyventojų skolų kitimą, ir toliau išlieka įmonių finansinė padėtis, situacija darbo rinkoje bei artėjantis šildymo sezonas.
Daugiausia Lietuvos gyventojai įsiskolinę finansinėms įstaigoms, o likusią jų laiku negrąžintų skolų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, elektros skirstomųjų tinklų ir kt. įmonėms. Didžiųjų šalies bankų duomenimis, būsto už skolas šalyje rizikuoja netekti apie 3 tūkst. šeimų.
Šiuo metu bendra gyventojų skola finansinėms įstaigoms jau siekia daugiau nei 860 mln. litų, o iš viso laiku negrąžintų paskolų įmokų šioms įstaigoms turi per 100 tūkst. gyventojų. Šių metų pradžioje bankams, lizingo bendrovėms, vartojimo kreditų, greitųjų kreditų ir kt. įmonėms buvo skolingi daugiau nei 74 tūkst. gyventojų, o jų bendra skola siekė 254,5 mln. litų.
Nepakelia reikalavimų
Valdžios atstovams atrodo, neva darbo biržose užsiregistravę žmonės patys per mažai stengiasi susirasti darbą, esą jiems labiau patinka gyventi iš laikinos bei menkos valstybės pašalpos nei turėti stabilių pajamų ne tik maistui, bet ir įvairioms šeimos reikmėms, mokesčiams bei paskoloms.
Tačiau, kad realiai šiuo metu įsidarbinimo galimybės yra itin menkos, beveik lygios nuliui, patvirtina ir darbo biržų duomenys, ir ieškantys darbo žmonės.
Daugelis LŽ skaitytojų, paklausti apie galimybę įsidarbinti, tik numoja ranka. Jų tvirtinimu, šiuo metu susirasti darbą Lietuvoje, galima sakyti, neįmanoma. Žmonės darbo ieško tiek savarankiškai, tiek per darbo biržą, tačiau paieškos bevaisės, nes laisvų darbo vietų tiesiog nėra, naujų nesukuriama, o valdžios kraunama mokesčių našta įmonėms dar labiau jas žlugdo ir mažina darbo vietas.
Bedarbiai pasakoja, kad biržos skelbiamos neva esančios laisvos per 1000 darbo vietų yra tokios, kuriose dirbti neįmanoma dėl nepakeliamų darbo sąlygų. Dėl to darbuotojai ten dažnai keičiasi.
LŽ kalbintas Ignalinos darbo biržos direktorius Eugenijus Tamonis patikino, kad šiuo metu laisvos darbo vietos šiame krašte skaičiuojamos ant pirštų. Jis pasakojo, kad dabar Ignalinos rajone darbą siūlo vienintelė siuvimo įmonė "Visatex" bei keletas smulkių darbdavių. Ieškančių darbo žmonių šiuo metu biržoje užregistruota daugiau negu 3,5 tūkstančio.
"Turime vieną siuvimo įmonę, kuri šiandien ieško 25 darbuotojų. Šioje įmonėje vyksta nuolatinė darbuotojų kaita. Neseniai ji siūlė darbą net 100 darbuotojų. Kiek sugebame, tiek užpildome šias laisvas darbo vietas. Tačiau ten keliami tokie reikalavimai siuvėjoms, kad juos atitikti registruotiems darbo biržoje žmonėms ne visuomet pavyksta", - pasakojo biržos vadovas. Pasak E.Tamonio, didesnioji dalis norinčiųjų įsidarbinti šioje siuvimo įmonėje neatitinka darbdavio reikalavimų dėl kokybės, darbo našumo ir pan. Siuvykloje uždarbis priklauso nuo atlikto darbo: esą nustatyti įkainiai tam tikroms siuvimo operacijoms, tad siuvėjas uždirba tiek, kiek per darbo dieną sugeba jų atlikti. "Mano žiniomis, tie darbuotojai, kurie geba sparčiai siūti, ten užsidirba pakankamai. Žmonės kalba, kad kai kurių atlyginimai siekia 1500 litų. Sukirpėjai, kalbama, uždirba apie 2 tūkst. litų. Tačiau tiksliai pasakyti negaliu, nes privati įmonė duomenų neskelbia", - kalbėjo E.Tamonis.
Ignalinos darbo biržos direktorius pripažino, kad minėtoje įmonėje darbuotojų kaita yra didelė ir dažniausiai iš darbo jie išeina savo noru. Pasak E.Tamonio, priežastys - labai įvairios. "Vieni pavargsta nuo didžiulio krūvio, kiti turi sveikatos problemų, tretiems neužtenka uždarbio arba jie užsinori vasarą pailsėti. Žodžiu, nenoro dirbti šioje įmonėje priežastys skirtingos", - apibendrino jis.
Ignalinos darbo biržos duomenimis, šiandien nedarbo draudimo išmokas gauna per 800 asmenų. Per 9 šių metų mėnesius nedarbo draudimo išmokos baigtos mokėti 326 bedarbių. Per tą patį laikotarpį įdarbinti 1459 asmenys, iš jų 41 - baigęs profesinį mokymą.
Už paramą – viena darbo vieta
Siekiant padidinti įsidarbinimo galimybes socialiai remtiniems, turintiems sveikatos sutrikimų bei neįgaliems asmenims, darbdaviams siūloma pasinaudoti įdarbinimo subsidijuojant ir darbo vietų steigimo programomis, kai birža skiria paramai lėšų.
E.Tamonis neslėpė, kad darbdaviai neretai pasinaudoja valstybės teikiama parama ir remtinus darbuotojus įdarbina tik trumpam laikui - kol išnaudoja gaunamą valstybės paramą, paskui tuos žmones atleidžia.
Iki rugsėjo 1 dienos įdarbinimo subsidijuojant programoje dalyvavo 101 Ignalinos miesto ir rajono darbdavys, t. y. 67 proc. visos numatytos paramos iki šių metų galo.
Bet nauja darbo vieta įsteigta tik viena, kaip ir buvo numatyta darbo rinkos priemonių plane.
E.Tamonis neslėpė, kad darbdaviai neretai pasinaudoja valstybės teikiama parama ir remtinus darbuotojus įdarbina tik trumpam laikui - kol išnaudoja gaunamą valstybės paramą, paskui tuos žmones atleidžia.
"Visko pasitaiko, tačiau verslininkai žino, jog vėliau birža atidžiau juos vertina ir jiems gauti valstybės paramą sudėtingiau. Tokių bandymų "paišdykauti" mažėja", - guodėsi jis.
Pasak E.Tamonio, atsižvelgdami į programą, darbdaviai gali pretenduoti į 10 tūkst. litų biržos paramą, arba birža iki 6 mėnesių gali mokėti įdarbintam žmogui minimalų atlyginimą.
"Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdaviams yra sudėtingiau dalyvauti minėtose programose - mat jie turi prisiimti didesnius įsipareigojimus, tačiau gauna mažesnę paramą, todėl jų aktyvumas įdarbinant remtinus žmones sumažėjo", - neslėpė pašnekovas.
