Daugiausia nuostolių valkataujantys šunys ūkininkams pridarė liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Tada dzūkai prarado 23 ganyklose ir šalia sodybų ganytas avis. Vien Praniūnų kaimo gyventojai neteko 19 švelniakailių. Dar kelios avys buvo papjautos kituose kaimuose. Penkias aveles valkataujantys šunys nudangino pastarosiomis dienomis.
Radę kruvinų puotų likučius, vieni ūkininkai spėjo, kad tai vilkų darbas, kiti įtarė valkataujančius šunis, mat jų pastaruoju metu priemiesčiuose įsikūrusiuose kaimuose sparčiai daugėja.
Ginčą išsprendė į pagalbą pasitelkti medžiotojai. Jie nesunkiai nustatė, kad avis išpjovė sulaukėję šunys. „Vilkų ir valkataujančių šunų medžioklės būdas skiriasi. Vilkai perkanda gerklę ir išdrasko vidurius, neretai dalį grobio nusineša į kitą vietą. Šunys ne tik perkanda gerklę, bet ir apgraužia kitas kūno dalis“, – LŽ aiškino Medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas.
Pastarosiomis dienomis išpuoliai prieš avis pasikartojo, bet jau kituose kaimuose. Padvariškių kaimo gyventojas Vitas Bakūnas prarado dvi augintines ir pasiskolintą veislinį aviną. V.Bakūno kaimynas Petras Visockas neteko dviejų avių. Ir vėl kilo diskusija, kas jas papjovė – vilkai ar žmonių globos netekę šunys.
Jeigu paaiškėtų, kad avis papjovė vilkai, ūkininkai galėtų reikalauti atlyginti žalą (viena avis vertinama keliais šimtais litų). E.Dainausko teigimu, nustatyti valkataujančių šunų buvusius šeimininkus beveik neįmanoma, o jų padarytos žalos atlyginimo įstatymai nenumato.
Prieš valkataujančius šunis bejėgiai ir medžiotojai, nes juos šaudyti draudžiama. Tai daryti galima tik pasiutligės zona paskelbtoje teritorijoje arba tuo atveju, kai šunys pradeda pulti žmones.
