„Lietuvos rytas“ rašo, kad tai atsitiko Alytaus pataisos namuose.
„Pamačiau, kad jis nejaukiai jaučiasi, ir iš karto supratau, kas yra. Pasisiūliau jam perskaityti visas pavardes iš eilės, bet jis dar labiau sutriko ir išėjo pasakęs: „Tiek to, viršininke, aš geriau visai nebalsuosiu“, – dienraščiui pasakojo pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Muzikevičius.
Visose šalies įkalinimo įstaigose metų pradžioje buvo 115 jokio išsilavinimo neturinčių nuteistųjų.Šis jau daugiau kaip trisdešimt metų šalies įkalinimo įstaigose dirbantis pareigūnas teigė, kad su tokiu masiniu neraštingumu, koks yra dabar, dar niekada nebuvo susidūręs: „Anksčiau pasitaikydavo tiktai pavienių beraščių. Dažniausiai tai būdavo kitataučiai, čigonai. Dabar nemokančių nei skaityti, nei rašyti – jau dešimtys. Ir daugiausia tai jauni – 20–30 metų – vyrai.“
Keturiasdešimtmetis vyras dviejuose žodžiuose sugeba atpažinti vos tris raides. Jis sutrikęs šypsosi, bet akyse sublizga ašara. Graudu ir apmaudu. Jis – prieš penkerius metus Europos Sąjungos nare tapusios, drąsia šalimi save vadinančios Lietuvos pilietis.
Iš Suvalkijos kilęs Gintautas M. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Jam ant krūtinės prisegta kortelė su vardu ir pavarde. Vyras tai žino, bet nei perskaityti, nei parašyti šių dviejų žodžių negali.
Jis – beraštis. Vienas iš 84, šiuo metu kalinčių Alytaus pataisos namuose. Visose šalies įkalinimo įstaigose metų pradžioje buvo 115 jokio išsilavinimo neturinčių nuteistųjų.
Alytaus pataisos namuose nuteistieji turi galimybę mokytis nuo 6 iki 12 klasės. Bet ką tokiose klasėse daryti nemokančiam nei rašyti, nei skaityti?
Iškilus masinio neraštingumo problemai, svarstoma galimybė nuo kitų metų surinkti pradinių klasių grupę. Būrių viršininkai kalba su nuteistaisiais ir kiekvienam beraščiui siūlo galimybę įgyti bent pradinį išsilavinimą, rašo „Lietuvos rytas“.
