Iš viso konkursinei bienalės programai šiemet organizatoriai atrinko 32 projektus, kuriuos spalį Kaune pristatys 60 menininkų iš 20 šalių. Trys kūrėjai į laikinąją sostinę atvyko pirmadienį. Nuo antradienio jie atliks paruošiamuosius tyrimus kartu su Kaune gyvenančiais žmonėmis. Vieni tokių – antradienį ir trečiadienį VDU menų galerijoje „101“ vyksiančio projekto „Kur yra Kovno?“ autoriai. Jie yra trečios kartos žydų išeiviai iš Kauno.
Vizualiųjų menų kūrėjos Yda Walt, Cheryl Rumbak ir kompozitorius Philipas Milleris šiuo metu gyvena ir kuria Pietų Afrikoje, tačiau savo kilmės nepamiršo. Būtent ji atvedė į Lietuvą. Menininkų projektas apims tarpdisciplininius menus: kūrėjai ketina įvairiose viešose miesto vietose ir pastatuose, kurie Kaune iki 1941 metų buvo naudojami žydų bendruomenės, įrengti vaizdo ir garso instaliacijas.
Norėčiau išsiaiškinti, kokia arklio reikšmė Kaune šiais laikais, – sakė Carol Kavanagh.Pasak Y.Walt, Ch.Rumbak ir Ph.Millerio, projektu „Kur yra Kovno?“ jie tikisi sužadinti atmintį: „Tai procesas, kuris susijęs su gyvybinga žydų bendruomene Kaune (Yiddish kalba vadinamu Kovno), išnykusia holokausto metais. Procesas, prasidėsiantis kovą, surinks iš užmaršties ir ištrauks iš ilgų metų tylos atskirų gyvenimų istorijos pėdsakus, ištrintus holokausto. Tyrimas bus užbaigtas Kauno bienalės metu spalį“.
Paruošiamuose seminaruose, kurie VDU galerijoje „101“ vyks kovo 31 ir balandžio 1 dienomis, ypač laukiami meno, muzikos ir istorijos studentai. Pirmoji kūrybinės stovyklos diena bus atvira visiems besidomintiems menininkų nagrinėjama tema ir bienale. Antrąją kviečiami tik tie, kurie patys norės prisidėti prie menininkų akcijų ir instaliacijų, vyksiančių bienalės metu spalio mėnesį, taip pat projekto viešinimo.
Ieško medžiagos apie arklius
Kaune nuo pirmadienio vieši dar viena šių metų bienalės dalyvė – menininkė Carol Kavanagh iš Airijos. Pasak Kauno bienalės „Textile 09“ atstovės Virginijos Vitkienės, kūrėja nori susipažinti su žmonėmis, kurie galėtų prisiminti ar turi sukaupę vaizdinės medžiagos (nuotraukų, nufilmuotų vaizdų, straipsnių), apie arklius Kaune.
„Seniai domiuosi arkliais, jie yra didžiosios dalies mano kūrinių personažai. Man arklys – kabliukas, patraukiantis žmonių dėmesį ir leidžiantis juos tyrinėti. Lietuvoje noriu pasikalbėti su žmonėmis apie Lietuvos pokyčius ir tūkstantmečio minėjimą arklio, žirgo, raitelio įvaizdžių ir mitinės svarbos kontekste. Noriu daugiau sužinoti apie laikus, kai arkliai dar nebuvo pakeisti į mechanizuotas transporto priemones ir risnojo Kauno gatvėmis“, – pasakojo menininkė.
Pokalbius su kauniečiais menininkė ketina įrašyti, fotografuoti. Visa ši medžiaga bus panaudota menininkės projekte „Baltasis riteris“, kuris kauniečiams bus pristatytas spalį.
