Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai, teigiama pranešime spaudai.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, bet samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažna Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijose. Pagal neaiškius principus formuojamos darbo grupės įstatymų projektams rengti, nes nereglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos į tokias grupes atrenkami verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir kiti asmenys. Valstybės institucijos ne visada pateikia teisės aktus priimantiems asmenims ir visuomenei informaciją, iš kokių asmenų pagal sutartis pirko projektų rengimo paslaugas. Dėl šių priežasčių didėja neteisėtos įtakos teisėkūros procesui rizika.
Ne visada taupiai ir rezultatyviai perkami tyrimai. Jų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos visos galimybės pasinaudoti jau nupirktų tyrimų rezultatais. Tyrimus perkančios institucijos be ekspertų vertinimo ir ne visada pagrįstai juos įvardija kaip mokslinius tyrimus ir netaiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Valstybės kontrolė jau prieš ketverius metus atkreipė dėmesį į šią problemą, tačiau ji iš esmės liko neišspręsta. Valstybės institucijos neįpareigotos pagrįsti tyrimų pirkimo tikslingumo ir vertinti, ar lėšos panaudotos naudingai.
