Centro darbuotojų duomenimis, lyginant su 2009 metais, pernai gruodį patys sumokėti už šildymą nepajėgė maždaug šeštadaliu daugiau vilniečių, besinaudojančių centralizuotu šildymu.
Šių metų sausį, per pirmąsias dvi savaites kreipėsi apie dešimtadaliu daugiau prašančiųjų pagalbos.
Pinigų pakaks
Anot Savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, asmenų, kuriems priklauso kompensacijos, skaičių augina nedarbas ir maži atlyginimai.
„2010 m. spalio mėn. išmokėta 443,2 tūkst. Lt kompensacijų, 2010 m. lapkričio mėn. – 920,8 tūkst. Lt, 2010 m. gruodžio mėn. – 2 mln. 576,4 tūkst. Lt. Pritrūkti lėšų kompensacijoms neturėtume ir sausį, nes tam yra suplanuota 2 mln. 764,1 tūkst. Lt“, – sakė I.Paberžienė.
Kad šių pinigų vilniečiams prireiks, Socialinių išmokų skyriaus darbuotojai net neabejoja – sausį dauguma vilniečių skundžiasi gavę itin dideles sąskaitas už gruodį tiektą šilumos energiją. Tačiau centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas tvirtina, kad pernai sausį už šilumą vilniečiai sumokėjo dar daugiau.
„2010 metų sausį vidutiniškai Vilniuje už kvadratinio metro šildymą teko mokėti 6,44 Lt, o gruodį – 6,037 Lt. Tad tikrai nepagrįstai skundžiamasi, kad už gruodį teks sumokėti dar daugiau negu mokėjome sausį“, – tikino R.Germanas. Anot pašnekovo, sąskaitos auga, nes suvartojama labai daug šilumos energijos, o jos vis daugiau reikia dėl nerenovuojamų namų.
Vartotojų niekas negina
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas įsitikinęs, kad sąskaitos auga ne tik dėl nerenovuojamų namų, bet ir dėl to, jog niekas negina vartotojų interesų.
„Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) kuo toliau, tuo labiau man atrodo bedantė. Tačiau, kai ji priiminėja sprendimus vėl didinti kainą, ar ten apsilanko bent vienas vartotojų kainų gynėjas? Tokių nėra. Energetikos ministerija užsiima tik atomine elektrine, Aplinkos ministerija leido monopolizuoti daugiabučius administruojančių įmonių rinką“, – apie vartotojų bejėgiškumą kalbėjo R.Zabarauskas.
Anot jo, žmonės bijo renovacijos, kadangi nepasitiki valdžia ir jos pažadais kompensuoti renovavimo išlaidas. „Reikia renovuoti kiekvieną namą individualiai, tarsi gydyti ligonį. Pirmiausia reikia, kad žmonės gautų galimybę reguliuoti šildymą. Tie, kurie neturi pinigų, galėtų šildyti savo butą mažiau. Nereikėtų išmesti milijonų, būtų galima gana nebrangiomis priemonėmis gelbėtis nuo didžiulių sąskaitų“, – išeitį siūlė ekspertas.
Energetikos specialisto manymu, Vilniuje kaina neturėtų augti ir dėl minimos 41 mln. Lt gyventojų skolos „Vilniaus energijai“, kuri esą susidarė nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. spalio, kai, pabrangus kurui, šilumos kaina nebuvo padidinta.
„Kaip galima susigalvoti nuostolių kompensavimą, jeigu įmonė turėjo galimybę nuo pernai metų pradžios perskaičiuoti kainas kas mėnesį. Jeigu jie to nepadarė, tai patys kalti. Reikia uždrausti įstatymu tokius dalykus, nes kitaip sugalvos ir trečią kompensaciją po kurio laiko. O Vilniaus valdžia tik tiek sugeba, kad prašinėja tą mokėjimą išdėstyti per keletą metų“, – piktinosi R.Zabarauskas.
Derybos vyksta
Tai, kad šią sumą vilniečiai turės sumokėti per vienerius metus nuo sausio 15 dienos, nusprendė VKEKK. Dėl to viena šilumos energijos kilovatvalandė, dabar kainuojanti 23 ct, turėtų pabrangti dar 1,75 ct. Tačiau savivaldybė tikisi išsiderėti, kad sumokėti skolą būtų galima per dvejus metus.
R.Germanas patvirtino, kad derybos su Vilniaus savivaldybe vyksta, tačiau ar jos bus sėkmingos, nespėliojo. Jis neslėpė, kad prieš artėjančius rinkimus konstruktyvaus darbo nesitikima.
„Politika toks dalykas, ypač prieš rinkimus, kad bet koks save gerbiantis politikas turi pasakyti, jog sumažins šilumos kainą, gyvatuko mokestį, panaikins kamščius Vilniuje. Tai gal tiesiog reikia palaukti. Baigsis šou prieš rinkimus, bus aišku, su kuo galėsime sėsti ir kalbėtis“, – sakė R.Germanas.
Anot „Vilniaus energijos“ atstovo, nors bendrovė ir sulaukia daug kritikos, tačiau atlikdama kasmetinę šilumos vartotojų apklausą įsitikina, kad jos paslaugomis patenkinti daugiau negu pusė vilniečių. Nepatenkintųjų ir norinčių šių paslaugų atsisakyti yra vos apie 13 proc. vartotojų.
