Iš viso pirmadienį 3 valandas protestavo apie 2500 ES tarnautojų, pasipiktinusių, kad 15 iš 27 ES narių nori juos palikti be 3,7 proc. padidintų atlyginimų, kaip priklauso. Tokį pasiūlymą praėjusį mėnesį pateikė Europos Komisija (EK), remdamasi 2008 metų nacionalinių uždarbių duomenimis, bet dabar daugelis ekonomikos nuosmukio paveiktų ES narių, tarp jų ir stipriausią ekonomiką turinti Vokietija, mano, kad finansų krizės laikais nereikia didinti atlyginimų. Kita vertus, daugeliui tai atrodo „keistas politinis signalas“. Nekelti algų neįmanoma, nes tokios yra ES taisyklės.
Ypač prieš šį algų didinimą nusistačiusios Vidurio ir Rytų Europos šalys, dėl ekonomikos krizės drastiškai nurėžusios algas savo tarnautojams. Pavyzdžiui, Latvijoje algos valstybės tarnautojams buvo apkarpytos 20 proc., o drauge su sumažintomis išmokomis ir atlygiu už viršvalandžius Latvijos biurokratai prarado apie trečdalį pajamų.
„Užtenka veidmainiauti. Per lyderių susitikimus tik ir girdžiu: krizė, negali būti nė kalbos apie didesnes išlaidas. Tačiau vėliau kaip nors šis procesas vis tiek įsibėgėja. Turime padaryti tam galą“, – piktinosi Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Europos darbuotojus ginančios profesinės sąjungos vadovas Massimo Maru sutinka, kad sutarto atlygio didinimo laikas gal ir nėra pats geriausias, tačiau taip veikia algų mechanizmas. Kiti profesinių sąjungų atstovai pasisako dar griežčiau: spręsdamas Europos problemas personalas Briuselyje dirba labai sunkiai, dažnai iki išnaktų, tad nusipelno to, kas jam priklauso.
ES tarnautojams ir EK nariams pinigai mokami iš centrinio ES biudžeto, kuris surenkamas iš visų 27 narių mokesčių mokėtojų kišenių. Nuo 2004 metų ES darbuotojų algos apskaičiuojamos pagal tai, kiek aštuoniose seniausiose ir turtingiausiose ES narėse ankstesniais metais uždirbo valstybės tarnautojai. Ironiška, tačiau tokia sistema, sąmoningai apribota nedideliu šalių skaičiumi, buvo patvirtinta baiminantis, kad eurokratų algos nebūtų neproporcingai išpūstos, jei jos bus skaičiuojamos pagal visų 27 narių, įskaitant ir Vidurio bei Rytų Europos šalis, kurių ekonomikos augimas buvo staigus, rodiklius.
Tiesa, ši sistema įtikino ne visus. Tarnautojai nepatenkinti, kad algos skaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusius metus. Mat kai pasiekia Briuselį, jos dažnai nebeatitinka to meto ekonominio klimato. Pernai atlygis ES tarnautojams pakilo vos 0,6 proc., 2010–aisiais jis gali dar mažiau padidėti, o gal atlyginimai net bus sumažinti.
Euroktratai pagrasino blokuoti ministerijų susitikimus, jei šis ginčas nebus išspręstas. Jie tvirtina, kad pastaraisiais metais realios jų pajamos labai sumažėjo dėl infliacijos, padidėjusių mokesčių ir sumažėjusių išmokų bei pašalpų. Artimiausiu metu Briuselyje numatyti transporto ministrų ir ryšių ministrų susitikimai.
Protestuojantys Briuselio tarnautojai su plakatais – retas reginys ES sostinėje. Pastarąjį kartą eurokratai protestavo EK būstinės vestibiulyje 2005 metais – jie nesutiko, kad tarnautojai būtų verčiami dirbti pagal trumpalaikes sutartis.
Pirmus metus ES institucijose dirbanti sekretorė gauna 2200 eurų atskaičius mokesčius per mėnesį, tačiau aukšto rango tarnautojo, pavyzdžiui, generalinio direktoriaus alga gali siekti 17 tūkst. eurų per mėnesį.
