Anot „Lietuvos žinių“, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) aiškinimu, taip yra užsienio valstybėse, o kario duonos ragavę asmenys esą yra motyvuoti sąžiningai vykdyti krašto įstatymus.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė neslepia, kad didžiausi ginčai tebeaidi dėl galbūt pažeidžiamų silpnosios lyties atstovių teisių. Tačiau kaip kontrargumentas joms pateikiamas Karo prievolės įstatymas, neatimantis teisės ir joms tarnauti kariuomenėje.
VRM siūlo Vyriausybės nutarime įtvirtinti nuostatą, pagal kurią, konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas didžiausią vienodą balų skaičių surinkus keliems pretendentams, konkurso laimėtoju vienareikšmiškai būtų skelbiamas atlikęs nuolatinę privalomąją karo tarnybą arba baigęs bazinius karinius mokymus pretendentas.
Šią nuostatą Seimo nariai pradėjo įgyvendinti dar per pavasario sesiją priimdami naują Kario prievolės įstatymo redakciją ir keisdami Valstybės tarnybos įstatymą. Tačiau konkursų organizavimo tvarką nustatantis Vyriausybės nutarimas nepakeistas iki šiol.
KAM Viešųjų ryšių departamento vedėja Jovita Banevičiūtė prasitarė, kad įstatymo pakeitimais siekiama pritraukti kuo daugiau asmenų, kurie savanoriškai ateitų į bazinius karinius mokymus ir pasirengtų krašto gynybai.
Kaip aiškino VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus atstovai, siūlomi pakeitimai turėtų išsklaidyti susidariusią teisinę koliziją.
„Vyriausybės nutarimai negali prieštarauti įstatymų nuostatoms“, – teigiama ministerijos valdininkų atsakyme.
KAM Viešųjų ryšių departamento vedėja Jovita Banevičiūtė prasitarė, kad įstatymo pakeitimais siekiama pritraukti kuo daugiau asmenų, kurie savanoriškai ateitų į bazinius karinius mokymus ir pasirengtų krašto gynybai.
„Valstybės tarnyboje, kaip ir kario tarnyboje, ištikimybė ir atsidavimas savo valstybei – būtini. Atlikusieji karo tarnybą jau būna parengti ir motyvuoti ištikimai tarnauti savo kraštui, sąžiningai vykdyti įstatymus ir jiems pavestas pareigas bei tarnauti visuomenės interesams“, – dėstė KAM atstovė.
Anot jos, sąžiningumą valstybės tarnautojams turėtų sustiprinti ir pradedančiojo karo tarnybą duodama priesaika.
„Ja įsipareigojama valstybę ginti negailint jėgų ir gyvybės. Tuo grindžiama priimtame įstatyme numatoma garantija“, – tikino J.Banevičiūtė.
Pasak lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės, dėl naujų nuostatų, kai konkurse į valdininko kėdę vienodai taškų surinkęs, bet kariuomenėje netarnavęs pretendentas turės nusileisti buvusiam kariui, žmogus galės kaltinti tik pats save. Parlamentarų sprendimu karo tarnyba dabar vertinama kaip „pliusas“.
„Bet kuriuo atveju abu kandidatai turėtų atitikti visus reikalavimus ir vienodai pasirodyti vertinimo komisijai. Tai, kad pirmenybė bus teikiama kariams, taps tik šių privilegija. Ginčų dėl to negalės kilti“, – sakė ji.
A.Burneikienės teigimu, manyta, kad nesutarimų gali kilti dėl vyrų ir moterų karo prievolės atlikimo.
„Moterys turi teisę tapti karo prievolininkėmis, vyrams tai apibrėžiama kaip pareiga. Tad įstatymų leidėjai pasirūpino, kad visi piliečiai, neatsižvelgiant į jų lytį, turėtų galimybę pasinaudoti teise į karinę tarnybą“, – paaiškino ji.
