Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 12 07

D.Grybauskaitė apie biudžetą: už mūsų klaidas mokės vaikai (Papildyta 13.21 val.)

Seimo frakcijų vadovus pirmadienį priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino ne tik koaliciją, bet ir opoziciją prisiimti politinę atsakomybę ir laiku patvirtinti kitų metų biudžetą.
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė / President.lt

„2010 metų biudžetas svarbus ne tik dėl to, kad tai yra ateities, kitų metų finansai. Jis lems, ar Lietuva atsistos ant kojų ir išeis iš sunkmečio, ar toliau grims gilyn“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos prezidentė.

Ji pabrėžė, kad didinti biudžeto deficito jau nėra galimybių, nes šis ir taip yra ant „raudonos linijos“.

„Šių metų biudžetas yra rekordiškai praskolintas. Penki milijardai valstybės biudžete – tokios skolos dar nėra buvę. Tai reiškia, kad Lietuva vis daugiau ir daugiau skolinasi, gyvena ateities sąskaita. Tai reiškia, kad mes pravalgome daugiau, negu užsidirbame. Tai reiškia, kad mūsų vaikai ateity turės mokėti už tai, kad šiandien nemokame susitvarkyti patys“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, už tai, kad šalis nepasiruošusi sutiko krizę, atsakomybę turi prisiimti visos politinės jėgos. „Lietuva šiandien dar gali susitvarkyti pati. Todėl ir prašau tiek pozicijos, tiek opozicijos prisiimti visą atsakomybės naštą, kad Lietuva turėtų kitąmet valstybės biudžetą ir gebėtų priimti „Sodros“ biudžetą“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pensijų kompensavimas – ne nutarimu, o įstatymu

Prezidentė pakartojo savo pastabas dėl pirminio„Sodros“ biudžeto projekto:nedidinti mokesčių, kas esą galėtų didinti šešėlinę ekonomiką, taip pat neskurdinti neįgaliųjų, o mažinant senatvės pensijas numatyti kompensavimo mechanizmą.

„Ir visiškai nesvarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Ne Konstitucinio Teismo prerogatyva priminti politikams, kas yra morali politika. Konstitucinis Teismas aiškina Konstituciją. Politiko priedermė yra dirbti žmogui ir galvoti apie jį kiekvieną dieną. Todėl net ir sunkmečio metu, jeigu esame priversti paprašyti žmonių supratimo ir kantrybės, mažindami jiems senatvės pensijas turime pažadėti įstatymu o ne Vyriausybės nutarimu, kad ši kompensacija bus realizuota“, – taip D.Grybauskaitė įvertino premjero A.Kubiliaus „pažadą“ kompensuoti pensijas Vyriausybės nutarimu, nenumatant nei konkrečių terminų, nei sumų.

Aš kalbu ne tik apie ekonominius dalykus, aš kalbu apie moralumą politikoje. Niekas niekada negalės paaiškinti, kad moralu turėti kelių fonde 880 mln. Lt ir sumažinti pensijas 300 mln. Lt, – sakė D.Grybauskaitė.Vėliau prezidentė patikslino, kad Vyriausybės nutarimo šiuo atveju nepakanka, nes „pensijos mažinamos įstatymu, todėl įstatymu turi būti numatytas ir kompensacinis įsipareigojimas“. Pasak D.Grybauskaitės, kompensacijas galima numatyti tiek grynaisiais pinigais, tiek politiniu įsipareigojimu didinti pensijas.

„Patys politikai, visi – ir pozicija, ir opozicija – priėmė sprendimus, kad pensijos yra būtent tokios. Patys politikai priėmė sprendimus, kad pensijos augo 2008 metais tris kartus, neatsižvelgiant į šalies ekonomines galimybes. Patys politikai dabar turi apginti tai, ką padarė, tai yra neskriausti labiausiai pažeidžiamų. Čia aš kalbu ne tik apie ekonominius dalykus, aš kalbu apie politikos moralumą. Kai mes kalbame ir žinome, kad valstybės biudžete yra 5 mlrd. Lt skola, mėginti spręsti valstybės deficitą tik mažinant „Sodros“ deficitą tikrai nėra leistina. Niekas niekada negalės paaiškinti, kad moralu turėti kelių fonde 880 mln. Lt ir sumažinti pensijas 300 mln. Lt. Manęs niekada neįtikins, kad tai yra moralu“, – sakė D.Grybauskaitė.

Trūksta skatinimo priemonių

Prezidentė pabrėžė, kad „sunkmetis pats nepraeis“, todėl patys turime spręsti problemas ir tai daryti ryžtingai. Ji pridūrė, kad „rezervų taupyti, ypač valstybės biudžete, tikrai dar yra“.

Paklausta, kaip vertina tai, kad biudžete faktiškai nėra numatyta ekonomikos skatinimo priemonių, D.Grybauskaitė teigė, jog skatinti ekonomiką galima ne tik pinigais. „Diskusija vyko labai didelė ir tarptautiniu mastu, ir Europos Sąjungoje, ką tokios valstybės kaip Baltijos šalys galėtų laikyti skatinimu. Mums buvo pasiūlyta orientuotis ne tiek į finansinį skatinimą, kiek į verslo sąlygų gerinimą, mokesčių aplinkos skaidrinimą ir gerinimą, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, ir, aišku, mėginti įlieti tai, kas įmanoma tokiose šalyse į ekonomiką, finansine prasme. Čia noriu pasakyti, kad taip, netenkina tai, kad finansų srautai, kurie buvo suderėti ir gauti iš Europos investicijų banko dar pavasarį šios Vyriausybės, kol kas labai sunkiai pasiekia ekonomiką“, – sakė šalies vadovė.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad kol biudžeto deficito „raudona linija“ neperžengta, kol šaliai nereikia kreiptis tarptautinės pagalbos ir kol tarptautinės rinkos neuždarytos, „Lietuva susitvarkys pati ir gana greitai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius