– Vykstate į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Kaip, atsižvelgdama į geopolitinę situaciją, apibūdintumėte šio susitikimo svarbą?
– NATO į formalius susitikimus, kur priimami rimtesni sprendimai strateginiais klausimais, renkasi kas dvejus metus. Šis susitikimas labiau skirtas tarpiniam pasitarimui, pasiruošimui kitiems metams. Bet, kaip paminėjote, geopolitinė situacija gana įtempta, juo labiau kad tarp svarbių NATO narių turime naujus vadovus – JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kurie dalyvaus šiame susitikime.
Galbūt įdomesnis niuansas, kad bus atidaromas naujas ilgai statytas NATO būstinės pastatas, kuriam Lietuvos įmonė „Ergolain“ sukūrė minkštus baldus. Tai įdomu, bet svarbiausia, žinoma, kad kalbėsime apie geopolitinę situaciją, apie NATO iššūkius ir kokių reformų reikia imtis visiems.
Tai ir greitesnis reagavimas, pasiruošimas kibernetinių atakų atgrasymui, įvairios pratybos, finansavimas (nes dar daug NATO narių savo gynybai ir pajėgoms skiria nepakankamai finansavimo).
Žinoma, jau matomas naujų sprendimų poreikis, juos įvardysiu ir aš. Ypač tuos, ko reikia mūsų regione, kokių reformų NATO reikia norint apginti rytinį NATO šalių regioną, nes mūsų kaimynai, deja, elgiasi gana agresyviai – mes matome ir pasiruošimą puolamosioms pratyboms prieš Vakarus „Zapad 2017“.
Taigi aktualijos keičiasi, bet jų ir iššūkių nemažėja, todėl šis susitikimas ir simbolinis, ir pažintinis, ir paruošiamasis prieš formalius sprendimus kitais metais.
– Ko dar, jūsų nuomone, iš Aljanso partnerių reikėtų Lietuvai?
– Norėčiau kalbėti apie regioną, nes Lietuva nėra išskirta – jei reikės gintis, reikės visam regionui, nes Baltijos šalys ir Lenkija turi pasienį su Rusija ir Baltarusija, kuri, deja, karine prasme susiliejusi su Rusija. Todėl, kad galėtume užblokuoti Rusijos pastangas izoliuoti mus nuo galimos pagalbos, NATO reforma – greitesnis sprendimų priėmimas, nuolatos atnaujinami gynybos planai, konkretūs kariniai pajėgumai ir scenarijai dėl regioninės oro gynybos atsiradimo – mūsų regionui būtina.
Visi šie klausimai patenka ir į mūsų poreikius, ir liečia pačios NATO kokybinių reformų ir pokyčių poreikį. Taigi viskas yra bendra visam regionui, todėl mes kalbame, kad visas regionas, esant poreikiui, turi būti ir apgintas, ir gebėtų apsiginti.
– Šią savaitę bendravote su Gruzijos prezidentu, kuris paprašė jūsų paramos. Kokia Lietuvos pozicija kalbant apie Gruzijos ir NATO santykius?
– Mes tiek Ukrainą, tiek Gruziją palaikome visais formatais – turiu galvoje ir integracijos, ir bendradarbiavimo procesus Europos Sąjungoje, ir, be jokios abejonės, karinio bendradarbiavimo srityje. Todėl mūsų interesas, kad NATO išsaugotų ir išlaikytų atvirų durų politiką – kad šalys, kurios bus pasirengusios ir norės stoti, galėtų tai daryti.
Dar kovo mėnesį, kai Gruzijos prezidentas buvo Lietuvoje, kalbėjome, kad galėtume būti ta šalis ar viena iš šalių, galinčių palaikyti Gruzijos norą artimiau bendradarbiauti su NATO šalimis ir ateityje turėti narystės galimybę. Be abejo, Lietuva palaiko šį norą ir intencijas, o ketvirtadienį, NATO susitikimo metu, Briuselyje aš vėl užsiminsiu apie būtinumą išsaugoti ir išlaikyti NATO atvirų durų politiką.
Dalyvaus NATO viršūnių susitikime
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime. Naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva jame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gynybos finansavimui ir aljanso vaidmeniui kovoje su terorizmu.
NATO numato aptarti, kaip geriau parengti vietos pajėgas Afganistane ir Irake, koordinuoti kovą prieš „Islamo valstybės“ grupuotę. Šalių lyderiai turėtų paskelbti apie Aljanso prisijungimą prie Jungtinių Valstijų vadovaujamos koalicijos kovai su grupuote „Islamo valstybė“. Dėl to susitikimo išvakarėse sutarė NATO šalių ambasadoriai.
Aljanso šalys taip pat turėtų atnaujinti jau anksčiau duotą pažadą ilgainiui skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva šį rodiklį numato pasiekti kitąmet.
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai D.Trumpas per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.
Tapęs prezidentu D. Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau.
Viršūnių susitikimas pirmą kartą vyks naujoje NATO būstinėje.
