Susitikimo su D.Grybauskaite sostinės meras paprašė norėdamas pristatyti Vilniaus problemas bei išsiaiškinti, kaip būtų galima padidinti miestų skolinimosi galimybes. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lietuvos savivaldybės gali pasiskolinti iki 45 proc. biudžeto lėšų.
„Sumažinus valstybės dotacijas, sostinės biudžetas susitraukė apie 40 mln. Lt. Tuo pačiu sumažėjo mūsų skolinimosi galimybės. Stengsimės, kad limitas būtų padidintas, jei klausimas bus svarstomas Vyriausybėje ar Seime“, – kalbėjo V.Navickas.
Prezidentė savo ruožtu pažymėjo, kad reikėtų ieškoti ne tradicinių būdų pasiskolinti, o daugiau resursų skirti pajamų šaltiniams.
Prezidentė konstatavo, kad pastangos rodomos neblogos. Vis dėlto akcentavo, kad miesto meras ir visa Vilniaus valdžia turėtų dėti daugiau pastangų į procesus įtraukiant miestiečius bei savanorius, – sakė L.Balsys.
„Prezidentė didelių priekaištų neturėjo, konstatavo, kad pastangos rodomos neblogos. Vis dėlto akcentavo, kad miesto meras ir visa Vilniaus valdžia turėtų dėti daugiau pastangų į procesus įtraukiant miestiečius bei savanorius, kurie mielai dirbtų socialinės rūpybos ir kitose srityse“, – po susitikimo D.Grybauskaitės nuomonę perdavė jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Aiškinasi, kiek turi turto
Šiuo metu Vilnius įvairiems kreditoriams ir verslininkams, skirtingais skaičiavimais, skolingas apie 600–700 mln. Lt. Šią skolą tikimasi sumažinti inventorizuojant ir parduodant dalį miesto turto.
„Iki šiol nebuvo bendros apskaitos sistemos. Aiškinamės, kiek savivaldybė turi turto, tada žiūrėsime, ką galima parduoti, ką išnuomoti“, – sakė V.Navickas.
Tiesa, meras nepasinaudojo reta proga ir susitikęs prezidente akis į akį nepakvietė jos dalyvauti rugsėjį vyksiančiame „Dienos be automobilio“ dviračių žygyje, nors tokią viltį buvo išreiškęs pristatydamas projektą.
„Visko žmogus neprisiminsi. Apie daug ką kalbėjome. Nepakviečiau. Manau, tikrai pakviesime“, – rausdamas apgailestavo V.Navickas.
Atsiras daugiau aikštelių
Pasikalbėjęs su prezidente V.Navickas atskleidė mieste ruošiamą naujovę. Derinamas detalusis planas, pagal kurį leidžiama išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles iki gatvių ribų.
„Patvirtinus planą Žirmūnuose turėtų atsirasti 2 tūkst. papildomų automobilių stovėjimo vietų. Problema bus išspręsta“, – žadėjo V.Navickas. Vėliau tokią praktiką, jei ji pasiteisins, ketinama pritaikyti ir kitiems mikrorajonams.
Miesto vairininkas neatskleidė, kada bus pradėti realūs aikštelių plėtros darbai ir kiek jie galėtų kainuoti.
