„Labiausiai susipriešinusi yra opozicija pati su savimi. Šių metų abitūros egzaminai praėjo kaip niekada ramiai, be jokių skandalų, ekscesų, triukšmų. Vieną vaiką pagavo nusirašinėjant ir tai buvo didžiausias triukšmas“, – vertino ministras.
Jis pripažino, kad antradienį eidamas į Seimą kalbėti nervinęsis, tačiau pabrėžė, kad ramesnis tikisi pasijusti rytoj, kai bus aiškūs lietuvių kalbos egzamino rezultatai.
„Jei tie rezultatai bus tolygūs, vadinasi, palengvinimas buvo padarytas gal ne visai teisingai, žiūrint iš teisinės pusės, bet morališkai aš jausiuosi visai neblogai“, – pareiškė jis.
Nori suvienodinti palaipsniui
Ministras teigė visuomet laikęsis nuomonės, kad lietuvių kalbos egzaminas turi būti suvienodintas, tačiau atsižvelgiąs ir į skirtingą abiturientų pasirengimo egzaminui lygį.
D.Pavalkis išreiškė poziciją, kad ankstesnė Vyriausybė nustatydama vienodą lietuvių kalbos brandos egzaminą visiems Lietuvos abiturientams, nepasirūpino, kad kitakalbiams būtų sudarytos vienodos lietuvių kalbos mokymosi sąlygos – valandų skaičius, literatūros sąrašas.
„800 valandų skirtumas yra toks, kuris mane įtikina“, – sakė D.Pavalkis, aiškindamas, kodėl sutiko lengvinti vertinimo sistemą kitakalbiams.
Pasak ministro, to nepadarius būtų buvęs pažeistas lygiateisiškumo principas ir buvo galima sulaukti kitakalbių skundo Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Todėl jis ir sutikęs su koalicijos partnerės – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) – siūlymu lietuvių kalbos egzaminą kitakalbiams kol kas palengvinti.
Nesu šalininkas jokių šoko terapijų. Gal tai iš buvusios savo specialybės, bet visada sakau, kad pirma padarykime analizus, o paskui spręskime, kaip ir ką daryti, - teigė ministras.
Jis pripažino, kad ministerijos poziciją rengė pati LLRA atstovaujanti viceministrė Edita Tamošiūnaitė.
Ministro teigimu, kitais metais egzaminas taip pat negalės būti galutinai suvienodinamas.
„Nesu šalininkas jokių šoko terapijų. Gal tai iš buvusios savo specialybės, bet visada sakau, kad pirma padarykime analizus, o paskui spręskime, kaip ir ką daryti”, – aiškino ministras.
Pasak ministro, nuo to, kad laikė lengvesnį egzaminą, kol kas nei vienas Lietuvos pilietis lietuvių kalbos nepradėjo mažiau mylėti ir rečiau naudoti.
„Man svarbiausia, kad pacientas išgyveno“, – medicininiais terminais apie šiųmečius abiturientus kalbėjo ministras.
Iki 2019 m. vertinimas skirsis
D.Pavalkio nuomone, šiuo metu mokymosi programose yra užprogramuota, kad visiškai suvienodinti lietuvių kalbos egzamino vertinimo struktūros niekaip nepavyks iki pat 2019 m. Per tą laiką, D.Pavalkio teigimu, reikia stengtis, kad kitakalbių mokyklose lietuvių kalbos mokymo programos būtų plečiamos.
„Aš ir kitąmet būsiu priverstas išleisti tokį patį įsakymą. Galima prognozuoti, kad, jeigu mes nepriimsime politinio sprendimo Seimo lygmeniu, kitais metais panašiu metu, jūs vėl turėsite garbę mane klausinėti, kodėl priėmiau tokį sprendimą, kurį teismas panaikino. Tas yra užprogramuota iki tol buvusiuose dokumentuose. Dabar mes turime žiūrėti, kaip padaryti, kad lietuvių kalbos egzaminas būtų vienodas pagal vertinimą ir struktūrą. Kita vertus, turime sudaryti galimybes, ir galbūt šiek tiek panaudoti spaudimą, kad tie vaikai būtų paruošti tam egzaminui“, – kalbėjo ministras.
Anksčiau suvienodinti lietuvių kalbos egzamino vertinimą lietuviams ir kitakalbiams, pasak ministro, galima tik patiems kitakalbiams sutikus tai padaryti.
„Jei tautinių mažumų asociacijos, draugijos, visuomenė pasako, kad mokymo valandų skirtumas nėra toks esminis, kad dėl to reikėtų atidėti, tai tada galėtume suvienodinti po ketverių ar šešerių, septynerių metų“, – teigė jis.
Klausiamas, ar jo pasirašytas įsakymas sutelkė Lietuvos tautines mažumas, ar įnešė tik daugiau sumaišties ir nesusikalbėjimo, D.Pavalkis pareiškė, kad daugiau nerimo esą įnešė anksčiau priimtas įstatymas dėl egzamino suvienodinimo tam tinkamai nepasiruošus.
Ministrui atsakant į klausimus, jam paramą pareiškė LLRA frakcijos Seime vadovė Rita Tamašunienė.
Primename, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio viduryje nusprendė nuo rugsėjo panaikinti švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, todėl kitąmet jis turėtų būti suvienodintas galutinai.
Savo ruožtu LLRA tikina, kad lietuvių kalbos egzamino kitakalbiai niekada negali laikyti tokio paties, kaip abiturientai, kuriems lietuvių kalba – gimtoji.
